Vairavimo kultūra – tai daugiau nei mandagus ar įžūlus elgesys prie vairo. Įprotis vairuoti išgėrus irgi yra vairavimo kultūros dalis. Galbūt dėl to griežtėja baudos už kelių eismo tiesyklių pažeidimus. Lietuvoje buvo pasiūlytos didesnės baudos vairuotojams nerodantiems įspėjamųjų (posūkio) signalų arba kalbantiems mobiliuoju telefonu. Pasiteiravome tarptautinių reisų vairuotojų, kaip jie vertina vairavimo kultūrą Europos keliuose.
Pavojingiausi – Rumunijos keliai
Europos transporto saugumo tarnybos (ETSC) duomenimis, patys pavojingiausi keliai Europos Sąjungoje yra Rumunijoje. 2009 metais jos keliuose žuvo 2796 žmonės. Kalbinti vairuotojai sako, kad Rumunijos vairuotojai mėgsta greitį. „ Reikėtų vairuoti atsargiai ir neimti pavyzdžio iš rumunų, kurie važiuoja kaip pašėlę,“ – darbo kelionę Rumunijoje prisimena vairuotojas Tomas.
Lyginant su pačia saugiausia Europos Sąjungos šalimi Švedija, rizika žūti Rumunijos keliuose 9 kartus didesnė. Švedijos keliams jaučiama simpatija. Anot transporto įmonės darbuotojo Mindaugo, Švedijoje vairuotojai supranta, kad taisyklių laikymasis užtikrina žmonių saugumą.
Lenkijos vairavimo ypatumai
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje rašoma, kad Lenkijos keliai taip pat yra vieni iš pavojingiausių Europoje. Kalbinti vairuotojai stebėjosi lenkų vairavimo kultūra. Lenkai, anot jų, visai nebijodami susidurti lenkia automobilius net avarinėse situacijose, mat šioje šalyje „priimta“ pasitraukti į neasfaltuotą kelkraštį. „Didžiausia bėda yra ne Lenkijos keliai. Baisiausia, kai vilkikas, važiuojantis 90 km per valandą greičiu ,pradeda lenkti kitą vilkiką, važiuojantį panašiu greičiu. Nei vienas nenori nusileisti, o lenkimas vyksta siaurame kelyje,“ – apie vairavimo ypatumus pasakoja vairuotojas Petras.
Kiti vairuotojai tikino, kad dažniausiai lenkai važiuoja, pagal taisykles. Greičio pedalas minamas, nes norima uždirbti pinigų. „Patys lietuviai, dažnai nesilaiko greičio apribojimų, nepaiso kelio ženklų. Jeigu važiuosime pagal taisykles, pritruks laiko,“- pasakoja vienos transporto bendrovės darbuotojas Mantas.
Anot vairuotojų, tarp lenkų ir lietuvių vairuotojų jaučiamas priešiškumas ir niekam nėra paslaptis ,kad nuo seno lietuviai ir lenkai nejaučia draugiškumo vieni kitiems.
Kultūros pamokos
Vairuotojai pasakojo, kad jiems nesvetimos ir tokios situacijos, kai dviejų eismo juostų kelyje prasilenkia 3 vilkikai, lekiantys 90 km per valandą greičiu, arba kai siaurame kelyje prasilenkiant su priešpriešiais važiuojančiu vilkiku, užkabinami ir nulankstomi veidrodžiai.
Pasak jų, kai kuriuose šalyse vairavimo kultūra žymiai skiriasi nuo lietuviškos.
Didžiosios Britanijos keliai, ETSC duomenimis, yra vieni saugiausių Europos Sąjungoje. Šalies eismo kultūra dažniausiai vertinama teigiamai. Vairuotojai kitų eismo dalyvių atžvilgiu elgiasi pagarbiai. Net piko valandomis, kiti vairuotojai sustoja ir leidžia iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį. Lietuvoje dažniausiai atsitinka atvirkščiai – retai kas praleidžia.
Nors Vokietijos autobanuose važiuojama dideliu greičiu, vis dėlto vairavimo kultūra ir susisiekimas dažniausiai vertinami pozityviai. „Norint persirikiuoti užtenka parodyti posūkį ir dažniausiai vokiečiai užleidžia vietą kitoje juostoje. Vokiečiai nepatingės paskambinti policijai, jei vairuoji akivaizdžiai netvarkingą automobilį. “ – įspūdžiais dalijasi vairuotojas Tomas.
Prancūzijos vairavimo kultūra taip pat vertinama teigiamai. Šios šalies vairuotojai dažniausiai apibūdinami, kaip disciplinuoti, nelinkę smarkiai viršyti greičio.
Na, o Turkijoje vairuotojai ne tokie malonūs. „Tikimybė, kad tave praleis ar leis persirikiuoti labai maža, net autobusų vairuotojai lenkia vienas kitą, nors greitis labai panašus,"- pasakoja Turkijoje dirbęs Petras.
Nors, anot vairuotojų, visur pasitaiko ir nedrausmingų ir pavyzdingų vairuotojų, lietuviams yra ko pasimokyti iš kitų šalių. ETSC duomenimis 2008 metais Lietuvos keliai taip pat buvo vieni pavojingiausių Europos Sąjungoje.
Aliona Vasilevskaja
