Jie įsitikinę, kad neužtenka 15 pamokų išmokti vairuoti nepriekaištingai, papildomos pamokos žaibiškai brangsta, teorijos išlaikymas galioja per trumpai, o egzaminuotojai vertina kaip kas nori ir, atrodo, tyčia „sukirtinėja“.
Valstybės įmonė „Regitra“ atkreipia dėmesį, kad egzaminuotojų alga nepriklauso nuo egzaminų kiekio. Vis tik vienos vairavimo mokyklos atstovas neslėpė, kad rezultatai pasikeitė, nes mokinių klaidos vertinamos subjektyviai ir nebe jų naudai.
Vertinant – per daug interpretacijos?
Jei 2015 m. B kategorijos egzamino teoriją iš pirmo karto išlaikydavo 56 proc. kandidatų, tai pernai – tik 40 proc., rodo „Regitros“ duomenys.
Su praktiniu egzaminu dar prasčiau – per 7 metus iš pirmo karto išlaikančių skaičius sumažėjo nuo 40 proc. iki 26 proc.
„Regitra“ atstovės spaudai Justinos Kazragytės teigimu, aiškinimu, taip yra todėl, kad egzaminavimo procesas su metais yra kintantis – semiamasi patirties iš kitų Europos Sąjungos šalių, renkama geroji praktika, atnaujinama įranga, nuolat tobulinamas egzaminavimo procesas ir užduotys, kad į eismą patektų tik tvirtai pasiruošę vairuotojai.
Ji pridūrė, kad situacija kinta ir eisme: „Berods visai neseniai Lietuvos policija buvo pasidalinusi statistika „Facebook“ paskyroje apie tai, kiek prieš 20 metų eismo įvykiuose žūdavo žmonių ir kaip kardinaliai tas skaičius yra sumažėjęs.“
Skaitytoja Paulina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) nurodė, kad yra nemažai „Regitros“ egzaminuotojų, kurie mėgsta pasielgti nekompetentingai ir tenka net ginčytis dėl tikrai ginčytinų klaidų.
„Jeigu pradedi grasinti skundu, tai išgirsti „išlaikyta“. „Regitros“ darbuotojai turėtų gerbti ateinantį žmogų ir nepiktnaudžiauti savo galia“, – rašė moteris.
Vairavimo mokyklos „Arv–auto“ atstovo nuomone, pats mokymas tikrai neprastėja: mokytojai nuolat papildomai dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo seminaruose, analizuoja iškylančias situacijas.
„Jeigu keleto vairavimo instruktorių parengtų mokinių rezultatas (išlaikiusiųjų iš pirmo karto per paskutinius 5–6 metus) buvo apie 40–45 proc., o dabar staiga tapo 27–30 proc., manytina, kad tai lėmė ne suprastėjęs mokymas, o galbūt įvyko mokinių vertinimo pokyčiai.
Kodėl pakito? Patys vertinimo kriterijai kaip ir nesikeitė, bet jaučiamas aiškus pokytis traktuojant tuos kriterijus. Ir ypač dėl tų vertinimo kriterijų, kuriuose nėra konkretumo ir atsiranda vietos jų interpretacijai.
Jeigu anksčiau traktavimas, kad atliktas veiksmas (ar net neveikimas) užskaitytinas kaip klaida/ne klaida, dažniausiai būdavo mokinio naudai, tai pastaruoju metu jau yra jo nenaudai“, – pastebėjimais dalinosi pašnekovas.
Jo teigimu, kuo aiškesnis mokymo ir vertinimo traktavimas ir geresnis suderinamumas turi būti siekiamybė. Mokyklos atstovas pabrėžė, kad tai ypač pasakytina apie tuos vertinimo kriterijus, kurių konkretumo paklaida yra per didelė ir jų interpretacija yra labai labai plati.
Trukdymas išlaikyti egzaminuotojams atlyginimo nepakelia
Skaitytoja Viltė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) su tv3.lt redakcija pasidalino savo patirtimi, iš kurios, pasak jos, atrodo, kad egzaminuotojai mokinius tyčia sukirtinėja.
Mergina papasakojo, kad laikant „Regitros“ praktikos egzaminą vairavimo instruktorius patikino, kad ji išlaikys: „Nes net per pravažiavimus nedarydavau klaidų, tėvai taip pat sakė, kad saugiai vairuoju.
„Regitrai“ neįtikau. Matėsi, kad nori „sukirsti“ mane. Egzamine važiavau be klaidų ir, kai jau grįžinėjome į „Regitrą“, instruktorius tiesiog pasuko vairą į šaligatvį – atsitrenkėme į bordiūrą. Paklausiau, kodėl taip padarė. Atsakymas buvo: „per dideliu greičiu važiavai“.
Viltė prisimena, kad toje vietoje leistinas greitis 50hm/h, o ji važiavo 17km/h.
„Pradėjome ginčytis ir vėliau važiuojant sankryžoje jis pasisuko šonu, kad nematyčiau keleivio lango. Prašiau pasitraukti, nes nematau, jis pasakė „žiūrėk taip, kad matytum“.
Tai teko žiūrėt pro galinio keleivio langą. Buvo vienintelė kritinė klaida, kai jis pasuko į šaligatvį, todėl egzaminas buvo neišlaikytas“, – savo patirtimi dalinosi mergina.
Paklausus, ar nuo didesnio egzaminų kiekio priklauso egzaminuotojų atlyginimas, „Regitros“ atstovė nurodė, kad jų atlygis yra fiksuotas. Kaip ir fiksuotas per dieną galimų priimti praktikos egzaminų kiekis. Taigi instruktorių alga nepriklauso nuo egzaminų kiekio, tad ir „sukirtinėti“ mokinių tikslo esą nėra.
J. Kazragytė pažymėjo, kad nuo egzaminų kiekio, t. y. daugiau ar mažiau bus laikymų, nepaisant to, ar tai pirmas, ar trečias kliento bandymas, nepriklauso nei egzaminuotojo atlygis, nei įmonės pajamos: „Nuo egzaminų kiekio priklauso tik egzaminų laukimo eilės, kurias esame suinteresuoti trumpinti.“
Pašnekovės pateiktais duomenimis, „Regitros“ pajamos iš egzaminavimo paslaugų teikimo 2017 metais buvo 5,5 mln. eurų. 2018 m. jos sumažėjo 0,2 mln. eurų, 2019 m. sumažėjo 0,1 mln. eurų, 2020 m. sumažėjo 0,8 mln. eurų.
2021 m. „Regitros“ pajamos pakilo 0,4 mln. eurų. O 2022 m. pakilo 1,9 mln. eurų, nes po 13 metų pirmą kartą keitėsi praktikos egzaminų kainos.
Per mažai pamokų, didelės kainos ir jaudulys
Skaitytoja Jurgita (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) kaip problemą įvardijo sparčiai kylančias vairavimo pamokų kainas, kurios kai kur siekia net 45 eurus.
Jos teigimu, žmogui, kuris pradeda vairuoti nuo visiško nulio ir neturi šeimos narių, kurie padėtų, 15 pamokų tikrai neužtenka, nes „Regitros“ reikalavimai labai stipriai pakelti, kai kurie net per daug.
„Jeigu vairavimo mokyklos taip stipriai kelia kainas, tai bent jau turėtų padidinti pamokų skaičių iki 20–25. Teisės dabar, tikrąja ta žodžio prasme, tampa auksinės.
O „Regitra“ turėtų šiek tiek sumažinti savo reikalavimus, nes juk egzaminą laiko pradedantysis vairuotojas, ne profesionalus“, – kalbėjo Jurgita.
Klaipėdietė Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) įsitikinusi, kad kaip žmogui, niekada nieko bendro neturėjusiam su vairavimu, 14 pamokų yra mažai. 15 pamoka – arba egzaminas, arba tenka imti papildomas mokamas pamokas.
Jos teigimu, jei viskas neišeina sklandžiai, prasideda didžiulis stresas ir dėl finansų, ir dėl nepavykusių egzaminų.
„Deja, net 6 kartas „Regitroje“ buvo nesėkmingas, tada vėl stresas, nes tenka vėl minti teorijos kelius. Kas po metų vėl kelią stresą. Tad mano kelionė vėl sustojusi“, – savo patirtimi dalinosi Lina.
Klaipėdietės nuomone, teorijos galiojimas turėtų būti ne vieneri, o bent dveji metai, nes žmonių gyvenime nutinka įvairių dalykų, tie metai praeina, ir vėl turi grįžti iš naujo perlaikyti teorijos.
Jos nuomone, dar vienas papildomas stresas mokiniui – tai navigacija, kuri tikrai ne tik blaško, bet dar sukelia papildomų dirgiklių vairuojant.
Teorijos klausimai prieš „Regitros“ egzaminą taip pat sukelia papildomo streso. Mat vieni egzaminuotojai reikalauja, kad atsakymas būtų pateiktas žodis į žodį, kitiems užtenka suprasti, kad mokinys supranta.
Pašnekovė pridūrė, kad egzaminuotojams kai kuriems labai trūksta mandagumo.
Anot „Regitros“ atstovės, praktikoje pastebima, kad daliai būsimų vairuotojų išlaikyti egzaminus iš pirmo karto dažniausiai sudėtinga dėl streso: „Tą matome ir analizuodami klientų atsiliepimus, kuriuose teigiama, kad stresas trukdo susikoncentruoti ir pasiekti norimą rezultatą.
Mūsų egzaminuotojai siekia būsimam vairuotojui padėti nusiraminti prieš egzaminą, skatiname pasitikėti savo įgūdžiais ir žiniomis, tik visgi didžiąja dalimi viskas priklauso nuo paties asmens, kaip jam pavyks susitvarkyti su jauduliu.“
J. Kazragytė taip pat pastebi, kad žmonės dažnai linkę rizikuoti ir pasikliauti atsitiktine sėkme, nors ir patys nėra užtikrinti savo įgūdžiais: „Atsižvelgiant į tai, kviečiame į egzaminą atvykti tik tvirtai pasiruošus.“
Pašnekovė pabrėžė, kad yra labai svarbu išsirinkti gerą vairavimo instruktorių, o jei yra galimybė, papildomai įgūdžius tobulinti ir su šeimos nariais. Jos teigimu, kai asmuo jaučiasi užtikrintai prie vairo, tuomet egzamino metu bus ne tik mažiau streso, bet ir atsiras daugiau pasitikėjimo savo įgūdžiais.
Dažniausios kritinės ir nekritinės klaidos
„Regitros“ atstovė primena, kad praktikos egzamino metu gali būti fiksuojamos šios klaidos:
- nekritinės;
- specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos, atliekant tą patį vertinamą veiksmą);
- kritinės.
Anot jos, suprantama, kad suklysti gali net ir patyrę vairuotojai, todėl tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas. Specifinių pasikartojančių ir kritinių klaidų būtina išvengti – pastarosios kelia grėsmę kelyje, trukdo tinkamai ir saugiai valdyti transporto priemonę.
Nekritinės klaidos parodo nepakankamą įgūdžių lygį, tačiau nekelia grėsmės kitam eismo dalyviui ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.
„Analizuojant kelerių metų statistiką pastebima, kad dažniausiai pasitaikančios klaidos išlieka labai panašios. Daugiausiai per egzaminus padaroma nekritinių klaidų“, – kalbėjo J. Kazragytė.
Ji įvardijo, kad dažniausia nekritinė klaida yra susijusi su variklio užgesinimu, neteisingos pavaros pasirinkimu tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, posūkis atliekamas per aukšta pavara.
Besiruošiantiems laikyti egzaminą patariama išskirtinį dėmesį atkreipti ir į posūkio signalus. Jie yra labai svarbūs, kadangi taip kitus eismo dalyvius įspėjame apie savo būsimus veiksmus eisme ir leidžiame iš anksto prognozuoti mūsų elgesį. Dažniausia pradedančiųjų vairuotojų klaida – posūkio signalų nerodymas prieš pradedant važiuoti, sustojant ar apsisukinėjant.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad taip pat itin dažnai nekritinės klaidos yra susijusios su netinkamu žvalgymusi. Ji nurodė, kad aplinkos stebėjimas – tai pirmoji ir pagrindinė taisyklė kelyje, kuri lemia saugų vairavimą.
Nepakankamas žvalgymasis dažnai tampa pavojingų klaidų priežastimi. O tinkamas žvalgymasis leidžia pastebėti kitų eismo dalyvių elgesį, prognozuoti jų veiksmus ir atitinkamai suteikia daugiau laiko sprendimų priėmimui.
„Taigi, reikėtų nepamiršti, jog tam tikrose situacijose nepakanka žvilgtelėti vien tik į šoninį veidrodėlį, būtina žvalgytis per petį ir taip įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu. Ši taisyklė ypač aktuali persirikiuojant, kuomet lygiagrečiai važiuojantis automobilis patenka į vadinamąją „akląją zoną“, – patarimais dalinosi „Regitros“ atstovė.
Kalbėdama apie kritines klaidas, ji pažymėjo, kad neretai pradedantieji vairuotojai nevykdo eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų, pavyzdžiui, kerta ištisinę eismo juostą.
Kita dažniausiai pasitaikanti kritinė klaida yra susijusi su sprendimų priėmimu. Kaip pavyzdys, netinkamai taikoma važiavimo pirmumo taisyklė, t. y. iš šalutinio kelio nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė.
Taip pat klystama ir artėjant prie pėsčiųjų perėjų: „Svarbu suprasti, kad pėstieji yra pažeidžiamiausia eismo dalyvių grupė, todėl visada patariama artėjant prie pėsčiųjų perėjos sumažinti greitį, atidžiai žvalgytis ir važiuoti tik įsitikinus, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos būtina praleisti.“
J. Kazragytė nurodė, kad daugiau patarimų, kaip dar geriau pasiruošti egzaminui galima rasti „Regitros“ interneto svetainėje, t. y. virtualias vairavimo pamokas, užduodamus klausimus prieš važiavimą, praktinius egzaminuotojų patarimus ir kt.
Vairavimo egzaminų rezultatai bėgant metams prastėjo
Statistiniai duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje populiariausios – B kategorijos – praktikos egzaminą iš pirmo karto išlaikė apie 27 proc. (2021 metais – 32 proc., 2020 metais – 35 proc.), o teorijos egzaminą – 40 proc. (2021 metais – 45 proc., 2020 metais – 50 proc.) būsimų vairuotojų.
„Regitros“ duomenimis, būsimų vairuotojų rezultatai nuo 2015 iki 2022 metų prastėjo kasmet. Tiek teoriją, tiek praktiką su automatine ar mechanine pavarų dėže iš pirmo karto išlaikydavo vis mažiau žmonių.
Jeigu 2015 metais teoriją iš pirmo karto išlaikydavo 55,81 proc., tai 2022 m. – tik 40,55 proc.
Su automatine pavarų dėže praktiką 2015 m. iš pirmo karto išlaikydavo 39,27 proc., 2022 m. – 27,51 proc.
Praktiką su mechanine pavarų dėže 2015 m. iš pirmo išlaikydavo 40,49 proc., 2022 m. – tik 26,15 proc.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
