Naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas priimtas šimtui Seimo narių balsavus „už“ ir vienintelei Aušrai Maldeikienei susilaikius. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo kitų metų liepos.
Įgyvendinus reformą, vaiko teisių apsaugos skyriai bus pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nustatyta bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises.
Įstatyme įrašyta riba, kokio amžiaus vaikų negalima palikti be vyresniųjų priežiūros. Tėvai ar atsakingi suaugusieji turėtų pasirūpinti, kad vaikas iki šešerių metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14-kos metų asmenų priežiūros.
Finansavimui reikės 8 mln. eurų
Pusę metų Seime diskutavę dėl naujos redakcijos įstatymo, ketvirtadienį per priėmimą Seimo nariai nusprendė nebekalbėti dėl motyvų, apsiribojo trumpomis replikomis po balsavimo.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad reforma teisės akto priėmimu nesibaigia, tikrasis darbas prasidės jį įgyvendinant.
„Šis teisės aktas nesibaigia, mes turime labai rimtai pažiūrėti į jo įgyvendinimą, nes dirba tie patys žmonės, tose pačiose vietose, su beveik tuo pačiu finansavimu, ir iš to, kad padės atpažinti smurtą, niekas labai nepasikeis, nes pagalbos šeimai vis dar nėra. Įgyvendinimas bus pagrindinis dalykas“, – sakė M.Majauskas.
„Šiandien mes padarėme tą žingsnį, kuris būtinas, kad galėtume padaryti kitus. Turime aiškų įstatymą, kuris pagaliau nuo gaisrų gesinimo šitą sistemą gali perkelti į aktyvią pagalbą, kad pagaliau turėtume vaiko ir šeimos politiką, skirtą padėti. Antras žingsnis, kurio labai prašau, varstant biudžetą padengti šį politinį pažadą lėšomis“, - sakė liberalė Dovilė Šakalienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai įgyvendinti reikia 8 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos išlaikyti centrinę vaiko teisių apsaugos įstaigą, užtikrinti specialistų darbą kiaurą parą, atnaujinti materialinę bazę, pozityvios tėvystės kursams, papildomoms psichologų pareigybėms, vaikų dienos centrų plėtrai.
Kontrolierė projektą vadina kompromisiniu
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė Seimo ketvirtadienį priimtą įstatymą vadina kompromisiniu. Pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete abiem pusėms darant nuolaidas buvo sutarta dėl įstatymo formuluočių ir per priėmimą Seimo nariai nereikalavo, kad būtų balsuojama dėl jų pasiūlymų.
„Tai yra pakankamai kompromisinis variantas, skirtingų politinių partijų ir vertybių sandara įvyko. Manau, kad tas įstatymas labai reikalingas, ir mes labai daug tikimės ypač iš institucinės pertvarkos, kad vaiko teisių skyriai centralizuotųsi ir būtų pavaldūs tiesiogiai ministerijai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė E.Žiobienė.
Anksčiau pristatydama savo ataskaitą Seime ji minėjo, kad vaiko teisių apsaugos funkcijų perdavimas savivaldai nepasiteisino. „Efektyvumas buvo skirtingas priklausomai nuo rajono, kiek ir kaip vietos politikai skyrė dėmesį vaiko teisėms. Todėl mes turėjome visiškai skirtingą Lietuvą, sakyčiau, 60 skirtingų lietuvų su skirtingomis praktikomis“, – sakė kontrolierė.
Žurnalistų klausiama, ar draudimas vaiką iki šešerių metų palikti vieną nėra pernelyg griežtas, E.Žibienė siūlė į aplinką pažiūrėti mažo vaiko akimis ir minėjo skaudžius atvejus, kai be priežiūros palikti mažamečiai iškrito per langą ir t.t.
„Sutarta dėl nuostatos, kad be objektyvių priežasčių negalima palikti vaiko. Suaugę žmonės įvertina savo namus kaip saugus, bet pažiūrėkit iš vaiko perspektyvos, atsisėskite namie ant grindų ir patys pamatykite visas rozetes, laidus, visus tuos taškus, kurie kažkodėl vaikus pritraukia tada, kai jie lieka vieni“, – kalbėjo E.Žiobienė.
Kartu ji ramino, kad vaikai nebus atiminėjami vien dėl to, kad buvo palikti vieni, bus vertinmos visos aplinkybės. „Vaiko paėmimas iš šeimos yra visiškai kraštutinė priemonė“, – sakė E.Žiobienė.
Dėl vaiko paėmimo spręs teismas
Įstatymas su vaikais dirbančius žmones įpareigos pranešti pastebėtus vaiko teisių pažeidimus, priešingu atveju jiems grės atsakomybė, išskiriami grėsmės vaikui lygiai, tarnybų veiksmai pagal kiekvieną grėsmės lygį. Įstatyme nustatyti atvejo vadybos principai ir tvarka, įtvirtinama mobilių komandų, skirtų darbui su šeima, veikla.
Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje, turės skubiai laikinai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos. Vaiko teisių apsaugos specialistai kiekvienu atveju turės įvertinti, ar įmanoma vaiko interesus apsaugoti šeimoje, suteikiant šeimai atitinkamą pagalbą – socialines paslaugas, psichologinę pagalbą.
Įstatymas nustato, kad vaikas nuo šeimos galės būti atskiriamas tik teismo sprendimu. Jei tarnybos konstatuotų, kad vaiko interesų šeimoje neįmanoma užtikrinti net ir teikiant socialinę pagalbą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo vaiko paėmimo turės kreiptis į teismą dėl leidimo nustatyti vaikui laikinąją globą. Prioritetas bus teikiamas vaiko apgyvendinimui pas giminaičius, tuomet šeimynoje ar pas budinčius globėjus.
Įstatymas nustato taisykles, kaip tarnybos turi reaguoti, gavusios pranešimą apie galimai pažeistas vaiko teises. Gavusi pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos tarnyba šį pranešimą turėtų patikrinti tą pačią dieną. Pranešimai apie kitus vaiko teisių pažeidimus turėtų būti patikrinti per tris dienas.
Vaiko teisių apsaugos reforma inicijuota po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, dėl vaiko nužudymu teisiami jo motina ir patėvis. Iškart po šio tragiško atvejo buvo priimtos pataisos, kurios uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, apibrėžė smurto prieš vaiką formas, viena jų – nepriežiūra.
