Vaikų sveikata prastėja, bet sanatorijos tuštėja. Ir ne dėl to, kad vaikų reabilitacijai stigtų lėšų. Tarpusavyje nesusikalba Sveikatos apsaugos ministerija, ligonių kasos ir medikai.
Sanatorijos – pustuštės
Gydytojai skambina pavojaus varpais dėl prastėjančios vaikų sveikatos, o vaikų sanatorijos pustuštės. Šių gydymo įstaigų vadovai teigia, kad pacientų kasmet mažėja. Pasak vaikų sanatorijos „Saulutė“ vadovo Vytauto Špuciaus, jų sanatorijoje vaikų pradėjo mažėti nuo 2007 metų – ir kasmet trečdaliu. „Saulutėje“ 2008 metais gydėsi 2 500 vaikų, 2009 metais – apie 2 100, šiais metais, sprendžiant iš dabartinių rezultatų, bus dar prasčiau. Panaši situacija yra ir kito
panašiose gydymo įstaigose, pavyzdžiui, tokiose kaip Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų skyrius (ARL). „Gal gydytojai turi kvotas – negali pas mus siųsti visų vaikų. Yra niša korupcijai – nunešiau žąsį, gavau kelialapį. O gal šeimos dėl ekonominės krizės neturi galimybės vaiko nusiųsti – taupo“, – svarstė, kodėl sumažėjo vaikų. „Saulutė“, kurioje yra 220 vietų, išgyvena sunkmetį – darbuotojams ir įvairiems tiekėjams skolinga pusantro milijono litų. Anot V.Špuciaus, dėl tokios nepavydėtinos situacijos reikia kaltinti ne vadovą, neva jis neūkiškas, o sumažintus įkainius. Pernai gegužę ligonių kasų apmokami dienos įkainiai buvo sumažinti 11 procentų, o šiemet sausį – vėl 8 centais. Įkainis sumažėjo nuo 110 iki 85 litų reabilitacijai atsiųstiems ligoniams ir nuo 83 iki 68,9 lito – sveikatai grąžinti. Jo manymu, kai tokie maži įkainiai, šios gydymo įstaigos pasmerktos žlugti.
Neišnaudoja visų skiriamų pinigų
Kita bėda, anot direktoriaus, yra ta, kad sanatorijos priklausomos nuo gydytojų malonės. „Kaip galima planuoti šeimos biudžetą, jei nežinome pajamų? Taip ir pas mus. Nežinome, kiek gydytojai mums atsiųs vaikų, kiek kainuos lova“, – sakė jis. „Saulutės“ direktorius įžvelgė dar vieną bėdą – sanatorijose trūksta vaikų, nors vaikų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirtų lėšų pernai ligonių kasose vėl liko nepanaudoti trys milijonai, užpernai – puspenkto milijono litų.
Tokią situaciją ARL direktorius Vitalijus Glamba vadina paradoksalia. Anot jo, vaikų reabilitacijai skirtos lėšos nepanaudojamos, nors reabilitacinio gydymo poreikis didesnis 2–3 kartus, nei dabar suteikiama reabilitacijos paslaugų. Anot jo, kodėl taip yra, reikia klausti teritorinės ligonių kasos atstovų. „Reabilitacijos įstaigų tikslas – teikti pagalbą pacientams, o pinigai – priemonė. Lėšas vaikų reabilitacijai valdo teritorinės ligonių kasos, kurioms ir reikėtų adresuoti klausimą, kodėl nepanaudojamos visos tam skirtos lėšos“, – tikino V.Glamba.
Kalti sanatorijų vadovai
Sunkmečiu turėtų būti aktyvesni sanatorijų vadovai. Tokia yra Valstybinės ligonių kasos atstovų nuomonė. Iš tiesų nepanaudojamos visos vaikų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui skirtos lėšos. Yra nustatyta, kad ne mažiau kaip 20 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, numatytų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti, turi būti skirta vaikams gydyti. Šiemet vaikų reabilitacijai skirta apie 24,5 mln. Lt. Pernai skirta 26,5 mln. Lt, kurių panaudota 23,4 mln. Lt. 2008 m. vaikų reabilitacijai skirta 30,1 mln. Lt, panaudota 25,5 mln. Lt. 2007 m. taip pat buvo siekiama, kad ne mažiau kaip penktadalis lėšų gydymo išlaidoms kompensuoti atitektų vaikų gydymui: vis dėlto tam buvo panaudota 18,1 proc. (2006 m. – 17,3 proc.) šių lėšų.
Anot Valstybinės ligonių kasos ryšių su visuomene specialistės Vitos Lyskoitienės, pinigų sutaupoma dėl įvairiausių priežasčių – medicininės reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos vaikui gydantis stacionare, tėvai dėl šeimyninių aplinkybių atsisako vaikams siūlomos medicininės reabilitacijos. Tėvai dėl nepakankamo mokymo lygio atsisako į sanatorijas išleisti mokyklinio amžiaus vaikus, kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus be slaugančio asmens į sanatorijas nepriimami. Tai reiškia, kad reabilitacija keblu pasinaudoti vaikams iš globos namų ar asocialių šeimų. Galiausiai mažėjo vaikų gimstamumas. „Su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad Valstybinė ligonių kasa nurodytų priežasčių paveikti negali. Kita vertus, sunkmečiu, manyčiau, labiau suktis turėtų ir pačios sanatorijos, jų steigėjai. Ligonių kasos, kaip supratote, pagal sutartis sumoka už jų jau suteiktas paslaugas“, – tvirtino V.Lyskoitienė.
Vaikų neveža tėvai
Pasak vaikų gydytojo prof. Algimanto Raugalės, vaikų sanatorijose mažėja, nes tėvai taupo. „Jiems per brangu važinėti, slaugyti“, – tikino A.Raugalė. Anot jo, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Vaikų ligų klinikoje yra daug pulmonologinių ligonių. „Įprastai vaikus, susirgusius plaučių uždegimu, siunčiame į sanatoriją sveikatai grąžinti. Mes siunčiame, o tėvai sako nevažiuosiantys – nepatogu“, – susiklosčiusios situacijos priežastis aiškino gydytojas. Specialistai į sanatorijas siunčia įvairiausiomis ligomis – nuo plaučių uždegimo iki inkstų, sąnarių ligų – sergančius vaikus. Siunčiami tie, kuriems po stacionaraus sunkios ligos gydymo reikia reabilitacinio gydymo.
Jis labai blogai vertina situaciją, kai sanatorijos yra ties bankroto riba. „Jei bankrutuos vaikų sanatorijos, vadinasi, valstybė visai nesirūpina vaikais“, – tikino jis.
Priežastis aiškinsis posėdyje
Apie sunkiai suvokiamą padėtį vaikų reabilitacijos srityje prabilo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. „Siuntimai nekvotuojami, pinigų skiriama pakankamai, bet sanatorijos tuščios ir reabilitacijai skirti pinigai neišnaudojami. Lietuvoje negali taip būti, kad pinigai yra ir jais nesinaudojama“, – sakė jis. Anot A.Matulo, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus ir pagal ligonių kasų sutartis nėra jokių kvotų siųsti į sanatorijas ir pinigų vaikų reabilitacijai skiriama pakankamai. Tačiau gydytojai, klinikų vadovai sako, kad pacientų kvotos yra – leidžiama siųsti į sanatorijas tik tam tikrą vaikų skaičių. Tokiai prieštaringai informacijai įvertinti Seimo Sveikatos reikalų komitetas gegužės 12 dieną surengs posėdį – susirinks visų suinteresuotų šalių atstovai ir galutinai išsiaiškins, kodėl neišnaudojamos vaikų reabilitacijai skirtos lėšos.
Kita vertus, kalti ir pačių sanatorijų vadovai. A.Matulo nuomone, jie turėtų savo paslaugas pristatyti gydytojams pediatrams, šeimos gydytojams, Gydytojų sąjungai ir kitoms panašioms organizacijoms. Jis neatmeta galimybės, kad nuo sanatorijų atgraso prasta kai kurių tokių gydymo įstaigų būklė, nekokybiškos paslaugos. Vis dėlto kai kurių sanatorijų vadovai jau dabar mato šviesą tunelio gale. Anot „Saulutės“ direktoriaus V.Špuciaus, situacija turėtų pagerėti nuo liepos 1 dienos, kai sanatorija bus prijungta prie Santariškių vaikų universitetinės ligoninės.
Lina Juškaitienė
