Seimas linksta panaikinti pernai įvestus grėsmių lygius šeimoje, dėl kurių visoje šalyje kilo didžiulis sąmyšis ir prasidėjo vaikų ėmimai iš šeimų. Tačiau politikai vaikų paėmimo iš šeimų visiškai uždrausti nesirengia. Pagrindas paimti vaiką bus tai, kiek nesaugu jam likti su tėvais. Vaikas bus paimtas, jei pareigūnai nuspręs, kad kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Ir ne tik. Seimo nariai nusprendė, kad vien saugumo apibrėžimo negana ir jį patikslino – vaiką paimti bus galima, jei bus pažeistas jo fizinis ar psichologinis saugumas.
„Dauguma klausimų išspręsta tinkamai, prioritetą taikant biologinei šeimai, neskubant vaiko paimti iš šeimos. Tik tais atvejais, kai vaikui gresia realus ir tiesioginis pavojus – vienintelis atvejis, kada vaiką galima paimti ši šeimos“, – sako Seimo narė, socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tuo metu projekto oponentai perspėja, kad toks vaiko nesaugumo supratimas paliks per daug teisių pareigūnams paimti vaiką iš šeimos. Mat terminą „psichologinis saugumas” esą visi galės interpretuoti kas kaip nori.
„Patys suprantate, yra įvairiausių saugumų. Tai gali būti subjektyvus faktorius traktuojant, paimant vaiką. Realus pavojus gyvybei ir sveikatai, kuo turi būti remtasi paimti vaiką, gali būti visiškai nesivadovaujama, o išgalvoto saugumu faktoriumi“, – kalbėjo Seimo narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Seimūnai susiginčijo ir dėl to, ką laikyti psichologiniu smurtu. Sunerimę, ar mokyklos nebus įvardintos smurto institucijomis, nusprendė vaiko žinių ir gebėjimų vertinimo nelaikyti psichologiniu smurtu.
Skelbdami, kad paėmimas iš šeimos vaikui yra didžiulis smūgis, politikai žada, kad pirmiausiai jis bus apgyvendinamas pas giminaičius. Šiems už globą žadama mokėti 152 eurų pašalpą per mėnesį, tai už parą sudarytų po 5 eurus. Kol kas Lietuvoje nėra įtvirtinta laikinoji vaiko priežiūra, o dabar tai siūloma padaryti ir kartu tuo metu mokėti išmoką.
Dabar mokami pinigai tik tuomet, kai jam yra nustatoma globa arba rūpyba. Oficialiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams bei globėjams (rūpintojams) yra vienodos visose savivaldybėse. Šie pinigai yra skiriami iš valstybės biudžeto lėšų. Globos (rūpybos) išmoka kiekvienam vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) siekia 152 eurų per mėnesį. Papildomai yra išmokamas ir tikslinis priedas.
Savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar jais rūpinasi vaikus globojančios šeimos, budintys globotojai, jiems gali būti skiriami pagalbos pinigai iš pačių savivaldybių biudžeto.
Šiuo atveju ministerija nurodo tik rekomenduotinas sumas: už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, − nuo 114 eurų per mėnesį; už du vaikus – nuo 190 eurų per mėnesį; už tris ir daugiau vaikų – nuo 304 eurų per mėnesį; už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą (rūpinamą) vaiką iki 3 metų pagalbos pinigų sumą rekomenduojama didinti papildomai 38 eurai per mėnesį.
Draudžiama palikti vieną iki 6-ojo gimtadienio
Beje, vaiką iki šeštojo gimtadienio tėvai negalės palikti vieną be objektyvios būtinybės be vyresnių kaip 14-os metų asmenų priežiūros. Nors dėl to ir gali kilti nepatogumų daliai pirmokų tėvų, parlamentarai nusprendė, kad tik septintuosius metus pradėjęs gyventi žmogutis jau sugeba būti savarankiškas.
„Amžiaus riba konkreti buvo reikalinga, kad nebūtų interpretavimų šeimose, vaiko teisių skyriuose ir tų žmonių, kurie dirba, kaimynų ir t.t.“, – dėstė R. Šalaševičiūtė.
Bauda už sąmoningai melagingą pranešimą apie skriaudžiamą vaiką sieks nuo 30 iki 140 eurų. Tačiau baudų už nepasitvirtinusius pranešimus nebus. Tad dalis parlamentarų nuogąstauja, kad tokie kerštingų kaimynų pranešimai nesiliaus.
„Tai didžiulis stresas šeimai, atskirtas nuo šeimos tėvas, vaikai tikrai myli tėvą, nori būti kartu, o jis atskirtas ir areštuotas, 2-3 mėnesiams neleista bendrauti“, – sakė Seimo narys, „valstietis“ Viktoras Rinkevičius.
Tuo metu vaiko teisių gynėjai ir šiam kompromisiniu vadinamam įstatymui dar turi priekaištų. Ypač jiems kliūva tai, kad psichologiniu smurtu nebus laikomas vaikų žinių tikrinimas. O ar pakeitus įstatymą iš tiesų padidės vaikų saugumas šalyje, ar jie nebebus skriaudžiami, ar nesikartos rimtai vaikus traumuojantys vaikų paėmimai be pagrindo, paaiškės tik tuomet, kai įstatymas bus išbandytas praktiškai.
„Negirdėjau diskusijoje nuo rudens jokių pasisakymų, ko pritrūko, kodėl reforma sklandžiai nevyko. Tikrai švietimo kampanijos nebuvo gyventojams supažindinant, apie ką mes kalbame, kokios naujovės, kaip jas priimti“, – mano „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
Seimūnai skuba, kad naujos vaiko teisių apsaugos nuostatos įsigaliotų gegužės pradžioje, dar prieš prezidento rinkimus. O priimti jas ketina kitą mėnesį susirinkę į pavasario posėdžių sesiją.
Daugiau – TV3 reportaže:
