Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kartu su Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Vaikų mityba ir sveikata“ aptartos esminės vaikų mitybos įpročių ir maitinimo ugdymo įstaigose problemos. Kalbėta ir apie vaikų nutukimo priežastis bei padarinius, palyginti Europos Sąjungos šalių narių mitybos duomenys. Pristatyta sveikos mitybos ugdymo Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Švedijoje, Prancūzijoje patirtis. Suomijos maisto saugos agentūros atstovės Arja Lyytikäinen teigimu, prasti mitybos įpročiai ir vaikų nutukimas - aktuali problema, kurios pasekmės matomos tik po kelerių metų.
„Kalbėdami apie sveikesnę visuomenę, pirmiausia turime susitelkti į vaikus. Juk keisti suaugusiųjų gyvenimo įpročius kur kas sunkiau, nei mokyti vaikus nuo mažų dienų. Tai turbūt visiems gerai žinoma. Esminis klausimas, kaip tuo sudominti vaikus? Taigi, prieš penkerius metus pradėjome projektą - darželiuose pedagogai net su pačiais mažiausiais auklėtiniais kartu gamina, liečia, uosto maistą. Taip vaikai patys atlikdami įvairias užduotis su maisto produktais kur kas greičiau įsimena svarbiausius principus. Projekto metu jie mokėsi formuoti savo skonį, gaminti sveikesnius produktus.
Lavino lingvistinius įgūdžius, apibūdindami produktus, jų gamybos procesą; buvo skatinami išbandyti naujus produktus, kurie yra sveikesni bei laikytis dienos mitybos režimo. Rezultatas – auga sąmoningi vartotojai“, - įsitikinusi A.Lyytikäinen, pridurdama, jog skatinant sveikos mitybos įgūdžius reikia ieškoti kuo įvairesnių ir vaikams priimtinesnių formų.
Ispanijos vartotojų, maisto saugos ir mitybos agentūros atstovė Ana Canals Caballero pristatė, kaip jų šalyje kovojama su jaunimo nutukimu. Šiai problemai spręsti sukurta įtaigių informavimo ir reklamos kampanijų, taip pat didelis dėmesys skiriamas vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščiams.
Įdomu tai, kad siekiant parengti kuo išsamesnes ir efektyvesnes sveikos mitybos rekomendacijas, Vokietijoje atliekami moksliniai tyrimai įvairiomis temomis. Štai vienas pradėtas dar 1985 m. – duomenys apie tų pačių žmonių mitybos įpročius renkami nuo kūdikystės iki pilnametystės, vertinama sveikatos būklė, augimo raida.
Nesikeičianti situacija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus teigimu, vaikų mitybos problema susijusi ir su moksleivių polinkiu daugiau laiko praleisti prie kompiuterio - tuo metu esą yra užkandžiaujama. Dažniausiai užkandžiais tampa sausainiai, bulvių traškučiai, pyragaičiai ir kiti nerekomenduotini maisto produktai, tačiau ne daržovės. „Tyrimai rodo, kad vaikai, leisdami laiką prie kompiuterio vidutiniškai po dvi su puse valandos per dieną, nuolat užkandžiauja. Ir tie produktai nė iš tolo nepanašūs į sveikus ir naudingus augančiam organizmui. Meniu dažniausiai figūruoja saldumynai pyragaičiai, limonadai ir panašiai. Situacija praktiškai nesikeičia, todėl vargu ar galime tikėtis, kad ateityje mūsų jaunoji karta bus sveikesnė“, - sako VMVT direktoriaus pavaduotojas.
Kitas iššūkis, su kuriuo pastaruoju metu tenka nemažai kovoti, – transizomerai maiste.
Kintant maisto gamybos technologijoms, specialistai susiduria ir su tuo, jog pieno produktuose, saldumynuose aptinkami dideli kiekiai neigiamos įtakos sveikatai turinčių cheminių elementų - transizomerų.
„Kai kuriuose saldainiuose, konditerijos gaminiuose radome jų iki 36 procentų. Kai rekomendacijose nurodoma, kad leistinas kiekis gali būti vos iki dviejų procentų. Šiandien verslas galvodamas apie kuo pigesnę gamybą, produktą gamina iš hidrintų riebalų. Nenoriu gąsdinti, bet yra mokslininkų nuomonių, kad tai gali sukelti ir labai pavojingas ligas“, - sako Z.Stanevičius.
Reikia daugiau atsakomybės
Nors Lietuvos ugdymo įstaigose įvesta sveiką mitybą skatinanti maitinimo tvarka (patiekaluose ribojami riebalų, cukraus ir druskos kiekiai, draudžiami sveikatai nepalankūs maisto produktai ir gėrimai, pradinių klasių mokiniai gauna nemokamų vaisių, daržovių ir pieno produktų), vaikai vis tiek per mažai valgo daržovių, vaisių, žuvies, grūdinių produktų. Trečdalis mokyklinukų ne kasdien vartoja šviežių daržovių, tačiau geria saldintų vaisvandenių, daugiau negu pusė kiekvieną dieną valgo saldumynų. Maža to, apie 15 proc. šalies mokyklų maistas pristatomas termosuose. Vadinasi, iki kol patenka ant stalo, jis keliauja net kelias valandas.
Pasak Z.Stanevičiaus, mokyklų valgyklose buvo atrinkti mėginiai ir ištirtas patiekalų kaloringumas. Mėginius atrinko Kauno, Jurbarko, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Panevėžio, Skuodo ir Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Paaiškėjo, kad 25 proc. patiekalų mėginių energinė vertė mažesnė, nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje. „Netiesa, kad organizuojant konkursus dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose neįmanoma į sąlygas įtraukti punktų, susijusių su maisto kokybe. Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė šiuos klausimus puikiai išsprendė, tad galėtų būti pavyzdys ir kitoms“, - sako Z.Stanevičius.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad keisti vaikų mitybos įpročius nelengvas darbas, tačiau norėtųsi ir didesnės verslininkų atsakomybės. „Sutinku, kad vaikų maitinimui skiriami pinigai nėra dideli, norėtųsi, kad jie būtų didesni, nes tai turi tiesioginės įtakos sveikatos rodikliams. Tačiau teigti, kad viskas yra tik blogai, negalime. Aš pasigendu ir verslininkų atsakingumo. Man, kaip moteriai, nesuprantama, kodėl reikia gaminti neskaniai arba naudoti įvežtinius produktus, kai ir patys turime ir puikios mėsos, ir daržovių. Galbūt dažniau esame linkę pasirinkti lengviausius sprendimus, neatsižvelgdami į tai, kokios pasekmės kils ateityje“, - įsitikinusi politikė.
Komentaras Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos narė Ieva Gudanavičienė:
- Vienos didžiausių problemų, kalbant apie vaikų mitybą, jog jie vartoja per mažai daržovių, nevalgo pusryčių ir apskritai nesilaiko mitybos režimo. Užkandžiauja saldžiai ir riebiai – saldainiai, šokoladas, bandelės, bulvių traškučiai. Labiausiai mėgsta greitai pagamintą maistą: dešreles, sumuštinius, picą. Taip pat vartoja daug saldžių gaiviųjų gėrimų. Vaikų mityba mokykloje, be abejo, svarbu, tačiau ir tėvai neturėtų pamiršti, kad mokykla, visų pirma, vaikus moko, o sveikos mitybos principai turi būti formuojami nuo mažų dienų šeimose. Kad dabartinė vaikų mityba nėra visavertė, parodo ne tik tyrimai, bet ir sergamumo endokrinologinėmis ligomis dinamika.
Tyrimas: Vaikų mityba Lietuvoje 2011-2013 m. 74 -78 proc. vaikų valgo 4 kartus per dieną ir dažniau; kas dieną pusryčiauja tik 64 proc. mokyklinio amžiaus vaikų; 62-69 proc. vaikų kas dieną vartoja šviežių daržovių; 70-77 proc. vaikų kas dieną vartoja šviežių vaisių; 95 proc. vaikų kasdieną geria vandenį; 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų bent kartą per savaitę geria energinius gėrimus (3 proc. kasdiena, 51 proc. niekada); 32 proc. mokyklinio amžiaus vaikų kas dieną geria gaiviuosius gėrimus; 57 proc. vaikų kas dieną valgo saldumynus; 6 proc. mokyklinio amžiaus vaikų kasdieną valgo „greitą maistą“ (18 proc. kelis kart. per savaitę, 15 proc. niekada).
Interviu „Liūdna, kad verslui nėra nieko švento“
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius patvirtina, kad ketvirtadalyje ugdymo įstaigų patiekalai neatitinka nurodomos energinės vertės. Maža to, ir valgyklose fiksuojama nemažai pažeidimų.
- Kokios šiandien yra vienos pagrindinių problemų, kalbant apie vaikų maitinimą ugdymo įstaigose? - Kodėl pastaruoju metu tiek daug kalbame apie vaikų mitybą? Vaikystėje suformuoti įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena kita mokykla ar gimnazija. Ne kartą užsiminiau, kad organizuojant šalies moksleivių maitinimą, būtini esminiai pokyčiai. Tarnybos specialistai pastebi, kad bendra valgyklų būklė šalies mokyklose kasmet gerėja - patalpos remontuojamos, įsigyjami nauji įrenginiai, mažėja ir užfiksuojamų higienos pažeidimų, apsinuodijimo maistu protrūkių skaičius. Bet jei anksčiau pagrindinis siekis buvo užtikrinti ruošiamų patiekalų saugą mokyklose, šių dienų aktualija – moksleivių maitinimo kokybė.
- Taigi kartas nuo karto pasigirstančios tėvų kalbos apie prastą maitinimą ugdymo įstaigose - ne iš piršto laužtos? - Vertinant maitinimo paslaugų kokybę tarp dažniausiai nustatomų ir rimčiausių pažeidimų vyrauja tai, jog vaikams tiekiamas maistas neatitinka nustatytos energinės vertės. Šie trūkumai nustatomi ketvirtadalyje šalies mokyklų, o kai kurių produktų energinė vertė buvo nuo ketvirtadalio iki trečdalio mažesnė, nei rekomenduojama. Moksleivių maiste dar randama ir draudžiamų produktų, ir draudžiamų priedų - saldiklių, dažiklių, konservantų, apetitą skatinančio mononatrio gliutomato, per dideli druskos kiekiai.
- O kaip su maisto sauga? Šioje srityje problemų nekyla? - Europos Sąjungoje, kur yra 500 milijonų gyventojų, maisto saugumas yra 97 procentai, Lietuvoje - 99 procentai. Tačiau šiandien nebeužtenka kalbėti tik apie maisto saugą, turime akcentuoti ir jo kokybę, ar ji atitinka energinę vertę, maisto medžiagų sudėtį. Negaliu pasakyti, kad viskas blogai. Turime ir puikių pavyzdžių, kuriuos norėtų pritaikyti ir daugelis kitų šalių. Tarkim, pirmieji uždraudėme energetinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams. Žinoma, čia didžiausias nuopelnas tenka Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei.
Mokyklose uždraudėme nesveikų maisto produktų – traškučių, šokoladukų ir panašiai – pardavimą. Tiesa, kaip rodo praktika, daliai verslininkų nėra nieko švento...
- Ką turite omenyje? - Uždraudus šių produktų pardavimą mokyklose, verslininkai steigia kioskus šalia jų. Tačiau šiuo metu didžiausia problema - viešųjų pirkimų sąlygos, kuriose prioritetas teikiamas ne maisto kokybei, o mažiausiai kainai. Tokiomis sąlygomis stebisi ir mūsų užsienio kolegos. Jiems niekaip nesuprantama, kaip galima už mažiausią kainą vaikus pamaitinti sveikais, šviežiais ir kokybiškais produktais. Apie tai daug kalbame. Pirkimo sąlygose galima viską numatyti. Pirmiausia, kas šiuo atveju ir svarbiausia, - būtent maisto kokybė. Tačiau daugelyje mūsų šalies mokyklų ir darželių maitinimo paslaugos perkamos, vadovaujantis vien mažiausios kainos kriterijumi. Kokios to pasekmės? Konkuruodamos tarpusavyje įmonės netgi siūlo teikti paslaugas neva už dyką, įskaičiuojant tik žaliavų ir produktų kainas. Tačiau tokie dalykai neįtikinami. Suprantu, kad tai kova už verslą, bet nuo to kenčia vaikai. Taip konkuruojant aukojama žaliavų ir kartu bendra maitinimo kokybė.
- Negi nėra būdų, kaip tai išspręsti? - Norėdami sugėdinti verslininkus ir mokyklų vadovus, nuolat skelbiame informaciją apie pažeidimus darželių ir mokyklų valgyklose. Inspektoriai kasmet nustato daug pažeidimų: maistas gaminamas netinkamose patalpose, naudojami vaikų maitinimui draudžiami maisto priedai ar gaminiai, neaiškios kilmės ir kokybės produktai. Kita vertus, pirkimo sąlygose galima viską labai tiksliai nurodyti, tačiau vos vienetai savivaldybių tuo yra suinteresuotos. Tarp kitko Lietuvoje 2014 metais vaikai lankė 1223 (2013 m. – 1270) bendrojo lavinimo mokyklas. Iš visų mokyklų 1035 (85 proc.) (2013 m. – 1034 (82 proc.)) turi maisto tvarkymo skyrius, termosuose atvežtu maistu maitinami 188 (15 proc.) (2013 m. – 235 (18 proc.)) mokyklų moksleiviai. 2012 m. termosuose atvežtu maistu buvo maitinama 18 proc. mokyklų moksleivių.
Per 2013-09-20–2014-09-12 laikotarpį iš viso atliktos 1509 patikros (kai kurios mokyklos patikrintos kelis kartus). VMVT inspektoriai 57 (6 proc.) (2013 m. – 33 (3 proc.)) mokyklų produktuose rado vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų. Draudžiamų maisto produktų rasta Alytaus (1 iš 28), Elektrėnų (1 iš 13), Kalvarijos (1 iš 8), Kauno (2 iš 104), Kelmės (1 iš 12), Mažeikių (1 iš 16), Prienų (1 iš 13), Raseinių (1 iš 17), Šiaulių (1 iš 48), Šilalės (1 iš 16), Šilutės (1 iš 27), Tauragės (1 iš 21), Telšių (1 iš 25), Trakų (1 iš 5), Vilniaus (5 iš 114) miesto ir rajono mokyklose.
VMVT inspektoriai rado šių neleidžiamų mokinių maitinimui maisto produktų: saldainių, šokoladinių batonėlių, saldžių kukurūzų traškučių, gazuotų gėrimų, sūrių gaminių (sūrių šiaudelių, riešutų, kuriuose druskos daugiau nei 1 g/100 g), aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, gėrimų, pagamintų iš kavamedžio pupelių kavos (tirpios kavos gėrimas, malta kava).
