Tikrai esmė ne "sijonuose". Kokiom sąlygom augo mano vyras - baisu: patyrė ne tik ką reiškia skurdas, neturėti batų eiti į mokyklą ir etc, bet ir smurtą. Užaugo nuostabus žmogus, atsakingas, rūpestingas, turintis didelį autoritetą draugų ir pažįstamų tarpe, daug siekiantis ir pasiekiantis.. o aš augau gerai, visko ko reikėjo ir nereikėjo turėjau. aišku, tekdavo dirbti namuose, padėti tėvams darzuose, ukyje..tačiau negalėčiau pasakyti, jog dėl to esu virsesne uz ji, turejusi laimingesne vaikyste, paauglyste, daugiau pasiekusi, labiau mokanti bendrauti. aisku, daug itakoja ir charakteris, genai, aplinka. mano visais atzvilgiais viskas buvo materialiai geriau, taciau dabar tik suprantu, kad labiausiai truko kazkokio artimesnio rysio su tevais, kurie apsiverte reikalais darbuose ir namuose paprasciausiai nebepajege to duoti...ne, ne piniguose laime ir esme.

Zinote, vaikus užgauna ne tik mokykloje, bet ir gyvenime beveik visą laiką kažkas užgauna, įžeidinėja ir pan. Matau ir džiaugiuosi, kad mano vaikai atpsarūs tokiems, kurie žmones skirsto pagal sijonus, kelnes, ar „mobiliaką“, kad jie išsiugdė visai kitas vertybes. Svarbiausi jų - p[amatyti žmogš. O širdutę mokykloje gali užgauti ir tiems, kurie išpopinti ir „aprūpinti viskuo“ (parašiau kabutėse, nes materialinis aprūpinimas pats svarbiausias). Jei galvojate, kad nupirkusi firminį sijoną ar kitą „žaisliuką“, apsaugosite juos nuo nemalonių potyrių - labai klystate. O jei jūs sakote, kad dėl tam tikro sijono neturėjimo daug praradote, tai manau, kad problema yra Jūsų šeimos santykiuose ir Jūsų savęs suvokime, o ne „sijonuose“. Be je, mūsų laikais ir galimybės, ir poreikiai buvo taip pat labai dideli, nė kiek nemažesni nei dabar....

Zinote, Irma, reikejo ju palausti, kaip jie jauciasi ir kaip jiems sirdute uzgauna, pavyzdziui, mokykloje. Gal uzmirsote, kad vaikai yra ziaurus? Neklusete, kaip juos pravardziuoja del to, kad neturi to ar ano, ka turi visi kiti? Musu su jumis laikais uniformos budavo, ir tai po pamoku jau ziuredavom, kas kaip apsirenges ir pan... Prisiminusi kaip pietums duotus pinigelius taupydavau sijonui, niekada nenoreciau, kad maniskiams taip reiketu. Tik nesakykit, kad ,,na ir kas, isaugai". As zinau, ka ir kiek del to praradau ir ko nepasiekiau, nors galejau. Ir nepamirskit, kad kai mwes augom, poreikiai ir galimybes mazesni buvo...

Kai laukiausi ir auginau vaikus visai negalvojau, kiek jie kainuoja. Tiesiog labai norėjau vaikų, labai juos mylėjau ir myliu. Nežiūriu į vaiką, kaip į kažkokį vartojimo objektą, žiūriu kaip į mielą mylimą žmogų. Tuomet tikrai randi išeitį kaip išmaitinti, aprengti ir pan. Nereikia užsiplėšti labai aukštų kriterijų. Vaikui reikia duoti, tik tai, ko jam ištikrųjų reikia, o ne tai, ko reikia tėvams (super žaislų, vežimėlių, brangių rūbelių ir pan.) Mano vaikai užaugo su paprastais žaislais, niekada nepirkau nieko įmantraus ar nesaikingo kiekio. Neturėdami kažkokio žaislo, jie iš paprastų namų apyvokos daiktų pasidarydavo viską ko jiems reikėdavo žaidimui. Ir kiek išmonės, kūrybingumo, vaizduotės parodydavo. Dėvėdami paprastus rūbeliais irgi daug ko išmoko. Išmoko juos saugoti, tausoti, sugalvoti, kaip apsirengti originaliai. Dabar mano vaikai studentai. Jie susiformavo tvirtas vertybines nuostatas, yra jauni iniciatyvūs, kūrybingi žmonės. Jei nepateiki ant lėkštutės visos prabangos, tai tik į naudą jaunam žmogui. Taigi, nereikia dejuoti, kaip sunku. Paprasčiausiai vaiką reikia mylėti ir žiūrėti į jį kaip į žmogų.

Pilnai sutinku su nuomone, kad vaikai kainuoja daug. Gaudami vidutines pajamas auginame pirmagimį ir turime pripažinti, kad kol vaikučio neturėjome galėjome sau leisti kur kas daugiau.

Ponia Rasa, - nepykite taip. Tikrai vaikus islaikyti LT kainuoja labai daug. Nepulkite manes, - as uzsidirbu ir islaikau savo vaikus (kartu su vyru), bet pikta ziureti i jusu komentara.
Jokie vaistai ar sirupai nuo kosulio, jokie tepalai vaikams nekompensuojami. Kompensuojami antibiotikai (vietoj 20-30 LTL mokam 5-6 LTL, jei jau prireikia).
Gaminu namie, nes maistas kuri perku yra kokybiskesnis, - retas kuris vaikus tik picom maitina. Be abejo, kartais valgome ir ne namie.
Bureliai kainuoja (dukra yra savo sporto sakos profesionale, - nei daug nei mazai, per menesi - 500 - 700 LTL is tevu kisenes). Apie drabuziu ir batu kainas nebekalbu.
Taip kad LT negaunant jokiu ismoku ir kompensaciju (o mano vaikams 5 ir 10 metu nieko nemoka skirtingai nuo didziosios dalies EU saliu), - vaikai LT kainuoja LABAI BRANGIAI.

Stai todel trecio ir neturesiu, o sie du tikiuosi tures galvas o ne kopustus, - baigs studijas uzsienyje savarankiskai, o tada gales rinktis, - dirbti LT arba ne.

Šeima su vaikais gali sau leisti gerokai mažiau negu be vaikų. Natūralu - vaikai prabanga ne kiekvienai šeimai pagal kišenę.

visiskas absurdas- sesiameciams tiek per menesi isleisti?..tai matyt tik jogurtukais ir sokoladiniais sureliais, mamyte, maitinat savo mazylius, nes kam jau kam, o seimininkems jus nepasakokit, kad tiek maistui isleidziat..namie gal reikia daugiau gaminti, o ne kavinese leisti pinigus picoms ir pan..nerealu tiek ir viskas..apie kokius darzelius ir vaistu kainas rasote, jei vaikams yra viskas kompensuojama?..jeigu nekompensuojama, tai jus gal nesat LT pilieciai?..ir t.t..

nu jo....siais laikais jaunimui sunku viskas, tik ne amzinos tusovkes, bambalinis ir ejimas per mergas ar mergoms per bernus..ka cia ir sneketi.

tikrai taip,siais laikais auginti viena vaika yra pakankamai sudetinga,o apie daugiau tai isviso reikia labai gerai pagalvoti,ar sugebesi...norvegijoje pampersai kainuoja daugiau nei per puse kainos nei cia pas mus,o ten algos-9 sykius virsija musu minimalia alga.todel auginti vaikus pas mus normaliomis salygomis yra tikras isbandymas.