Vaikai – prabanga, kurią ne kiekviena šeima „įperka“? (II dalis)

Statistika liudija, kad mūsų šalies gyventojai vis rečiau ryžtasi susilaukti vaikų. 2011 m. jų gimė mažiau prieškriziniais 2008-siais ir mažiau, negu bet kuriais paskesniais metais. Tačiau to negalima paaiškinti vien jaunų žmonių emigracija, nes vaikų iki 17 metų mūsų šalyje nuolat mažėja ir palyginti su bendru gyventojų skaičiumi.

Į klausimą, kodėl taip yra, dažnai atsakoma, kad auginti vaikus Lietuvoje sunku.

„Apie kokį demografinių rodiklių augimą galime kalbėti? Vaikai šiuo metu tampa prabanga, kuri reikalauja daug dažnam nepakeliamų investicijų“, – teigia Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovai. O tyrimai ir visuomenės apklausos liudija, kad nepaisant vienų iš ilgiausiai ES apmokamų vaiko priežiūros atostogų ir įvairių pašalpų, panašiai mano didžioji dauguma šalies gyventojų.

Tad nejaugi daugeliui šeimų susilaukti vaikų ir juos užauginti tikrai taip brangu, kad žmonės jau ima svarstyti, ar gali sau leisti pasinaudoti prigimtine teise pratęsti giminę? Kiek iš tikrųjų kainuoja juos aprengti, pamaitinti ir išmokslinti ir kaip tai padaryti padeda valstybė?

Mama: užsukti į dėvėtų drabužių parduotuvę – ne gėda

„Remdamasi asmenine patirtimi galiu teigti, kad auginant antrąjį vaikelį išlaidų jau mažiau, negu pirmąjį. Mes jau žinome, kur ir ką galima pigiau nusipirkti, be ko galima išsiversti. O taupyti galima įvairiais būdais“, – Balsas.lt sakė dviejų vaikų mama Aina Kirdulienė.

„Vaikai paprastai drabužių nesudėvi, tik juos išauga, tad jei auginate ne vieną vaiką, išaugtus pirmagimio drabužėlius pasilikite mažajam. Tai, ką nešiojo didysis brolis ar sesė, puikiai tiks ir mažyliui. Be to, didysis brolis ar sesuo mažajam visada yra autoritetas, tad pastarasis mielai dėvi „dičkio“ drabužius ar naudojasi kitais daiktais“, – pasakoja penkiamečio Roko ir ketverių metų Nidos mama.

Ainos dukrai puikiai tinka brolio striukė (nuotr. asm. archyvo)

Moteris neslepia, kad jiedu su vyru Rimu ne iš tų, kurie likus kelioms dienoms iki atlyginimo skaičiuoja paskutinius centus, bet vis tiek kur nebūtina – pinigų nemėto. Todėl nevengia keistis vaikų drabužiais su draugais ir net užsukti į dėvėtų drabužių parduotuves.

„Nevenkite mainytis, keistis, dovanoti kitiems tai, kas jums jau nebereikalinga. Taip tikrai nemažai sutaupysite. Nesidrovėkite užsukti ir į dėvėtų drabužių parduotuves. Jose kartais būna puikių, net naujų drabužių su etiketėmis už neįtikėtinai žemą kainą“, – pataria ji.

Finansų ekspertė: taupykite iš anksto

„Šeimos pagausėjimas visada reiškia ir didesnes išlaidas. Todėl besilaukianti vaikelio šeima turėtų ruoštis tam iš anksto ir koreguoti savo išlaidų planus, kad rūpesčių, gimus kūdikiui, nepadaugėtų“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Anot jos, būsimi tėveliai turi tinkamai pasiruošti pokyčiams – įvertinti savo galimybes ir gal net šiek tiek pataupyti – sukaupti tam tikrą rezervą prieš padidėjant išlaidoms.

„Gimus vaikui, ypač jei tai pirmas kūdikis šeimoje, atsiranda naujų išlaidų: naujagimiui reikia baldų, drabužių, higienos priemonių, vežimėlio, žaislų. Tačiau šeimos, sulaukusios pirmo vaikelio ir gavusios išmokas (motinystės/tėvystės pašalpą, kitas išmokas) turėtų itin atidžiai sudaryti pirkinių sąrašą, nes gavę neįprastai didelę pinigų sumą, žmonės kartais pasielgia neracionaliai. Nereikia skubėti pirkti visko iš karto. Verta skirti laiko „geriausios kokybės ir kainos“ daikto paieškai, ypač perkant didesnius pirkinius – tokius kaip vežimėlis ar lovelė“, – pataria J. Varanauskienė.

Pasak jos, apskaičiuota, kad vaikui iki 14 metų reikia maždaug pusės tos sumos, kurią išleidžia suaugęs žmogus – maždaug 400–600 Lt per mėnesį arba apie 67- 100 tūkst. Lt per 14 metų, atitinkamai 86-130 tūkst. Lt iki vaikui sukaks 18 metų. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), remdamasi 2008 m. atlikto tyrimo „Šeimos instituto stiprinimas: poreikiai ir galimybės“ duomenimis teigia, kad tėvų išlaidos vaikams per mėnesį yra gerokai mažesnės.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikto tyrimo duomenimis, vidutinei lietuvių šeimai vieno vaiko išlaikymas (nuo gimimo iki vidurinės mokyklos baigimo) kainuoja maždaug 150 tūkst. Lt arba daugiau kaip 8 tūkst. Lt per metus, arba daugiau kaip 650 Lt per mėnesį.

„Žinoma, kiekvienos šeimos, sulaukusios vaikelio, išlaidos skiriasi. Tai priklauso nuo pajamų, turimų santaupų, nuo to, kada numatoma grįžti į darbą. Svarbu ir tai, ar tai pirmagimis, ar šeimoje jau auga sesutė ar brolis. Taip pat nepamirškite, kad dalis šeimos išlaidų gimus vaikučiui net sumažėja: mamai (arba tėčiui) nebereikia vykti į darbą, todėl, tikėtina, sumažėja išlaidos transportui, maistas dažniausiai gaminamas namuose ir kita“, – vardijo SEB banko šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė.

Anot jos, nors dažnai sakoma, kad pirmas vaikas šeimai „kainuoja“ brangiausiai, tačiau didesnės išlaidos gimus vaikui yra įprastos, o pasiruošus tam iš anksto, galima jas ir sumažinti. Ypač kruopščiai išlaidas turėtų planuoti tos šeimos, kurioms ir iki vaiko gimimo nelikdavo pinigų, kad galėtų taupyti. Todėl ekspertė pataria planuojant šeimos pagausėjimą bendrauti su vaikus auginančiais draugais bei pažįstamais, nes jų patirtis ir patarimai padės kur kas lengviau planuoti būtiniausias išlaidas susilaukus vaiko. Be to, jaunos mamos gali sutaupyti ir besikeisdamos vaikų išaugtais drabužėliais ar kitais daiktais.

Ji atkreipia dėmesį, kad turintieji vaikų jaučia didesnę atsakomybę ir dažniau negu šeimos be vaikų siekia sukaupti pinigų nenumatytiems atvejams.

„Jiems svarbu, kad šeimos maitintojo gyvybė ir galimybė dirbti būtų apdrausta. Vaikus auginantys tėvai iš anksto pradeda skaičiuoti, kiek pinigų reikės norint išleisti vaiką į mokslus ar savarankišką gyvenimą. Vadinasi, mažiau pinigų lieka ne pirmo būtinumo išlaidoms, pavyzdžiui, kelionėms, pramogoms“, – vardija J. Varanauskienė.

Tačiau tai teorija. Arba siekiamybė. Deja, Balsas.lt redakcijai šeimos finansų ekspertė nepateikė jokių konkrečių skaičių, kurie iliustruotų, kokios išlaidos didėja, o kurios mažėja, ar receptų – kaip sutaupyti tada, kai nėra iš ko taupyti.

O gyvenimas diktuoja savo taisykles. Juo labiau, kad Statistikos departamento duomenimis, šeimų išlaidos būtiniausiems poreikiams patenkinti per pastaruosius kelerius metus akivaizdžiai didėjo.

Pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio mėn. metinė infliacija (palyginti su 2010 m. gruodžio mėn.) sudarė 3,4 proc., o metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro pabrangimas. Vartojimo prekės per metus pabrango 4 proc., paslaugos – 1,5 proc.

Tiesa, dar yra įvairios socialinės išmokos, turinčios padėti tiems, kurių piniginės visuomet apytuštės. Bet, pavyzdžiui, išlaidos socialinei apsaugai 2010 m. palyginti su 2009 m., sumažėjo net 7 proc. Socialinės išmokos šeimai ir vaikams remti sudarė vos 12,2 proc., o vienam šalies gyventojui tenkančios socialinės apsaugos išlaidos 2010 m. sudarė vidutiniškai 5,6 tūkst. Lt – 5 proc. mažiau, negu 2009 m.

Tuo metu vidutinis metinis darbo užmokestis „į rankas“, net pridėjus socialines išmokas šeimai ir vaikams – mažėjo. Pavyzdžiui, sutuoktinių, auginančių 2 vaikus, kai žmona nedirba, metinės pajamos 2009 m. buvo 700 Lt (beveik 60 Lt per mėn.) mažesnės negu 2008 m., o šeimos, auginančios 2 vaikus, kai abu sutuoktiniai dirba – daugiau kaip 1 750 Lt per metus (beveik 150 Lt per mėn.) mažesnės negu 2008 m.

Daug tai ar mažai? Kaip kam.

Valstybė skaičiuoja pliusus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad šeima, susilaukusi vaikučio ir vėliau – jeigu atitinka tam tikrus reikalavimus – sulaukia paramos iš valstybės.

„Tai  motinystės (tėvystės) pašalpos, socialinė pašalpa nepasiturinčioms šeimoms, kompensacija už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį. Šeimai, auginančiai vaikus, taikomos ir transporto lengvatos, gali būti sumažintos vaikų išlaikymo ikimokyklinėse įstaigose išlaidos, o savivaldybės savo nustatyta tvarka gali skirti vienkartines pašalpas bei remti labiausiai nepasiturinčius gyventojus maisto produktais iš intervencinių atsargų“, – vardija ministerijos atstovai.

„Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio (260 Lt) vienkartinė išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 BSI dydžio (1 430 Lt) vienkartinė išmoka.

Jeigu vaiko tėvai ar globėjai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už tą vaiką negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba ją gauna, tačiau ši pašalpa yra mažesnė negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (525 Lt), tokiai šeimai iki vaikui sukaks 2 metai mokama 0,75 BSI (97,5 Lt) išmoka per mėnesį. O jeigu vidutinės šeimos pajamos yra tokios, kad vienam jos nariui per mėnesį tenka mažiau negu 525 Lt (1,5 VRP), vaikui mokama 0,4 BSI per mėnesį“, – aiškina SADM atstovai.

„Pavyzdžiui, visiems dirbantiems tėvams taikomas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) atsižvelgiant į vaikų skaičių; gimus vaikui ar jį įvaikinus visiems tėvams mokama vienkartinė išmoka. Atsižvelgiant į šeimos pajamas, vaikų amžių ir skaičių skiriama išmoka vaikui, o nepasiturinčiai šeimai skiriama socialinė pašalpa, būsto išlaikymo išlaidų kompensacijos, mokyklose tokių šeimų vaikams skiriamas nemokamas maitinimas bei parama vaikams pasirengti mokyklai ir pan.“

„Kiek didesnės sumos – šalpos pensijos, slaugai ir kitokiai pagalbai skirtos tikslinės kompensacijos – skiriamos neįgalų vaiką auginančioms šeimoms. O kai kurie mokiniai, priklausomai nuo šeimos pajamų, turi teisę į nemokamą maitinimą (pietus) ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Be to, savivaldybių nustatytais atvejais bei atsižvelgiant į šeimų gyvenimo sąlygas, mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, net jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra šiek tiek didesnės, negu 525 Lt, o išskirtiniais atvejais gali būti skiriami nemokami pusryčiai ar pavakariai.

Ministerijos duomenimis, vidutinė statistinė šeima, gaunanti socialines išmokas vaikams, yra didesnė už „vidutinę statistinę“ Lietuvos šeimą ir susideda iš 3,6 asmenų (2 suaugusieji ir 1,6 vaiko).

„Norint įvertinti valstybės indėlį auginant vaiką, reikėtų sujungti daugumos ministerijų išlaidas, susijusias su vaikų poreikių tenkinimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Sodros“ išmokos pradedamos skirti vos gimus vaikui; dalį lėšų skiria Sveikatos apsaugos ministerija, vėliau – ir Švietimo ir mokslo ministerija. Kitos ministerijos tiesiogiai ar netiesiogiai taip pat dalyvauja šiame procese. Taip pat negalima pamiršti visų 60 savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų, įgyvendinančių įvairius projektus, skirtus vaikams“, – teigia SADM atstovai.

Tačiau, pavyzdžiui, 2011 m. gruodį bandydamas „sutalpinti“ valstybės išlaidas į 3 proc. biudžeto deficitą, Seimas nusprendė, kad galima sumažinti motinystės (tėvystės) išmokų „lubų“ koeficientą nuo 4 iki 3,2 – esą net ir po to maksimalios motinystės ar tėvystės išmokos 2012 m. išliks panašios, kaip 2011 m.

Tad kaip viskas atrodo praktiškai? Ar tokio valstybės dėmesio pakanka, kad noras turėti vaikų nustelbtų nerimą, ar turėsime pakankamai lėšų jį pamaitinti ir aprengti. Ar liks keli litai žaislams ar knygai? O vėliau ar užteks pinigų išleisti paaugusį vaiką į mokyklą – taip, kad bendraklasiai iš turtingesnių šeimų pirštais nebadytų, ar sumokėti už būrelius?

Anot NAMS atstovės R. Paulavičienės, skaičiuoti vaikams užauginti skiriamus pinigus reikėtų kitaip, negu skaičiuoja ekspertai ir valdžia.

Tad kiek pinigų valstybė skiria vienam vaikui socialiai remtinose šeimose paremti? Kiek pinigų vaikų poreikiams tenkinti išleidžia šiek tiek aukščiau skurdo ribos gyvenančios šeimos? Kodėl mamos nesidžiaugia vienomis ilgiausių ES atostogomis vaikui auginti ir teigia, kad galimybė antruosius vaiko auginimo metus dirbti ir gauti motinystės ar tėvystės pašalpą, praktinės naudos jauniems tėvams neduoda?  Ir kiek iš tikrųjų tėvams ir valstybei kainuoja užauginti vaiką iki pilnametystės?

Apie tai – trečioje dalyje.

Taip pat skaitykite:

Vaikai – prabanga, kurią ne kiekviena šeima „įperka“? I d.