B.Rubesa BNS pareiškė, kad „RB Rail“ stebėtojams nepavyksta susitarti dėl įmonės viešųjų pirkimų tvarkos - susitarimas turėjo būti pasiektas dar pernai rugsėjį.
„Kai stebėtojų tarybos pirmininku tapo žmogus iš Lietuvos, šie sprendimai nebuvo pasiekti nuo 2015 metų rugsėjo, ar reikia daugiau pasakyti?“, - BNS sakė B.Rubesa. Anot jos, yra didelė tikimybė, kad nepavykus susitarti, „Rail Baltica“ projektas neteks ES finansavimo.
Kenkia projektui?
Tačiau D. Budrys, kuris yra ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Rail Baltica statyba“ vadovas, teigia nemanantis, kad finansavimas bus prarastas. Pasak jo, B.Rubesa peržengia savo kompetenciją ir kenkia projektui.
„Ar galėtų taip įvykti? Nežinau, aš tai nematau priežasčių, kodėl tai keliama į viešumą? Susidaro įspūdis, kad politikuojama ir žongliruojama faktais, tam tikrais teiginiais, suvedant tai į politinį žaidimą. Ponia Rubesa peržengė savo kompetenciją ir subordinaciją, galbūt tokios situacijos kūrimas tinka jai ir yra naudingas, tačiau tai nėra nauda projektui, nes, aš iš tikrųjų tikėjausi, kad ji bus kaip tikras vadovas, sugebantis pakreipti darbus tinkama linkme, bet ji yra kaip viešųjų ryšių specialistė“, - BNS sakė D.Budrys.
Trečiadienį Briuselyje vyks „RB Rail“ stebėtojų tarybos posėdis, kuriame dalyvaus ir Europos Komisijos bei Suomijos ir Lenkijos atstovai. D.Budrys tikisi, kad jame pavyks susitarti dėl viešųjų pirkimų schemų - už kokius konkursus bus atsakinga bendra įmonė, o už kokius - atskiros valstybės.
„Aš manau, kad mes esame labai arti to susitarimo, procesas tikrai vyksta ir labai tikiu, kad mes rytoj jau būsime priartėję prie galutinio susitarimo“, - tikino D.Budrys.
Pasak jo, nors Lietuva yra kaltinama nenoru skelbti konkursų per bendrą įmonę Rygoje, būtent Lietuva sutinka per ją skelbti didžiausios vertės - 85 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Lenkijos siena-Kaunas signalizacijos įrengimo bei 14,5 mln. eurų vertės greležinkelio ruožo Kaunas-Latvijos siena projektavimo - konkursus.
Vertė - 142 mln. eurų
Anot D.Budrio, Estija per bendrą įmonę ketina skelbti 44 mln. eurų vertės geležinkelio linijos projektavimo, Latvija - 22,5 mln. eurų vertės Rygos mazgo projektavimo konkursą.
Nacionaliniu lygiu Estija skelbtų konkursus, kurių vertė - 142 mln. eurų, Lietuva - 144 mln. eurų, o Latvija - 246,6 mln. eurų.
Tuo metu anot B.Rubesos, trečiadienį bus ypač sunkios derybos ir vargu, ar pavyks susitarti. Pasak jos, būtų gerai, jei pavyktų susitarti dėl 80 proc. viešųjų pirkimų detalių - tuomet būtų galima pradėti kalbėti apie Europos Sąjungos paramos dotacijų sutartį. Tačiau D.Rubesa kartu teigė abejojanti, ar šį mėnesį pavyks pasirašyti visus būtinus susitarimus.
„Aš žinau, kad visos trys šalys turi pasirašyti susitarimus dar šį mėnesį, bet aš nemanau, kad jie bus pasirašyti, nes vien dėl teisinių priežasčių tai neįmanoma. Bet klausimas yra, ar mes galime rytoj pakankamai susitarti, kad užtikrintume projekto eigą į priekį“, - teigė B.Rubesa. B.Rubesos teigimu, Lietuva pasipriešino siūlymui steigti „RB Rail“ atstovybę Lietuvoje. Tačiau D.Budrys aiškina, kad tiesiog rastas paprastesnis ir pigesnis būdas kaip paskirstyti PVM šalims.
„Klausimas nebuvo argumentuojamas, kodėl verta kurti didelį monstrą (bendrą įmonę su atstovybėmis - BNS). Buvo klausimas dėl PVM, ir konsultavomės su Finansų ministerija, buvo kalbėta, kad pakanka užregistruoti sąskaitą Lietuvoje ir išvengti visokių biurokratinių naštų, nereiškia žmonių papildomų. Ši schema yra ties susitarimo riba ir stebėtojų tarybos nariai konstruktyviai kalba“, - teigė D.Budrys.
Nesutaria dėl PVM
Baltijos šalys ilgai nesutarė, kaip turėtų būti skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už „Rail Baltica“ darbus. Lietuva siekė, kad PVM liktų toje šalyje, kurioje atliekami darbai, o ne Latvijoje, kur veikia „RB Rail“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai liepą pasirašė susitarimą dėl PVM skirstymo. B.Rubesa portalui 15min. lt sakė, jog esminis ginčas vyksta dėl to, kaip bus valdomi finansiniai srautai. Pasak jos, šiuo metu sutarta, kad didesnius nei 40 tūkst. eurų pirkimus vykdys „RB Rail“, išskyrus krovinių skirstymo terminalus. Nesutariama ir dėl konsoliduotų pirkimų – bėgių, valdymo sistemų ir kitų dalykų.
Europos Parlamento Turizmo ir transporto komiteto pirmininkas Michaelas Crameris praėjusią savaitę įspėjo, kad trys Baltijos šalys gali prarasti projektui skirtas ES lėšas, jeigu ir toliau nesutars dėl jo įgyvendinimo.
„Rail Baltica“ projekto koordinatorė Catherine Trautmann dar birželį paragino Baltijos šalis susitarti dėl „RB Rail“ valdymo, dar anksčiau ji buvo pareiškusi, kad valstybės gali netekti paramos, jei nesusitars dėl projekto įgyvendinimo.
Projektui, kurio vertė sieks apie 4–5 mlrd. eurų, ES gali skirti iki 85 proc. lėšų. „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje EK pernai jau skyrė 106 mln. eurų, o šiemet - dar beveik 191 mln. eurų.
