„Gyvenimas visą laiką keičiasi ir juda, todėl, savaime suprantama, kad ateityje sistema tobulės ir čia, sakyčiau, vienas svarbesnių aspektų ir tolesnis sistemos skaidrinimas – įmokų susiejimas su išmokomis ir vadinama virtualių sąskaitų sistema“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad pensijų reforma iš dalies ir skaidrins sistemą, o dėl tolesnių veiksmų bus sprendžiama ateityje.
„Visi sprendimai priklauso nuo bendrų tendencijų. Mes kol kas remiamės Europos Komisijos tendencijomis dėl demografinės situacijos, tačiau, tikėtina, kad demografijos mastai gali būti pozityvesni nei piešia Europa. Žengti dar vieną žingsnį dėl sistemos skaidrumo yra ateities klausimas, prie to dar reikės sugrįžti“, – spaudos konferencijoje sakė L. Kukuraitis.
V. Vasiliausko teigimu, nuo sausio įsigaliosiantys pokyčiai turėtų išspręsti dabartines problemas – demografinę situaciją, įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą bei viešųjų finansų.
„Priimti sprendimai turėtų padėti spręsti pakaitumo problemą, kad kuo daugiau žmonių kauptų su visa pasiūlyta sistema. (...) Visos pasiūlytos priemonės sudaro prielaidas išvengti demografinės duobės, kuri ateitų ilgesniu laikotarpiu. Tikimės, kad dabartiniai sprendimai ilgalaikėje perspektyvoje padės suvaldyti rizikas“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Birželio pabaigoje Seimas pritarė pensijų kaupimo sistemos pertvarkai – atsisakyta „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatyta nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.
Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijųturto. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).
Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.
Konstitucinis Teismas (KT) praėjusią savaitę pradėjo svarstymus, ar priimti grupės parlamentarų prašymą išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai.
