„Man išties būtų sunku suprasti, kad Dalios Grybauskaitės apsisprendimą kandidatuoti į prezidentus galėjo nulemti ne tarnystės visuomenei ir valstybei poreikis, o kito žmogaus apsisprendimas“, - portalui „Balsas.lt“ sakė Europos Sąjungos specialusis atstovas Afganistane Vygaudas Ušackas.
Taip jis reagavo į kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus atsiminimų knygoje minimą situaciją, kuomet, prezidento žodžiais, D. Grybauskaitė pratrūko emocijomis. „2008 metų lapkričio 9 diena, sekmadienis, Vilnius. Į Turniškes atvyko Dalia Grybauskaitė. Kalbėjomės apie tris valandas. Aptarėme finansinę padėtį, kuri, D. Grybauskaitės nuomone, labai prasta. Ji tvirtino, kad Vyriausybė nieko nedaro artėjančiai krizei švelninti. Nėra jokio priemonių plano. Užuot pasinaudojusi ankstesniu gerovės laikotarpiu, kai buvo galima sukaupti lėšų, kurios leistų lengviau pergyventi sunkmetį, Vyriausybė tik išlaidavo. Parengtas 2009 metų biudžeto planas – visiškai nerealus, todėl teks imtis drastiškų priemonių ir dėl to labiausiai nukentės socialiai pažeidžiami žmonės, pavyzdžiui, pensininkai. Nemažai kalbėjomės apie naują Vyriausybę, profesionalumo kriterijaus svarbą parenkant ministrus. Kalba nukrypo ir į prezidento rinkimus. D. Grybauskaitė papasakojo, kad konservatoriai siūlė jai pagalbą per rinkimų kampaniją, bet jinai esą jiems dar nieko neatsakiusi. Tačiau man užsiminus, kad Vygaudas Ušackas, nors ir būdamas ambasadorius, jau seniai taikosi į prezidento postą, D. Grybauskaitė įsiaudrinusi pasakė, jog tuomet ji kels savo kandidatūrą jau vien tam, kad sustabdytų šį asmenį, - rašo V. Adamkus.
V. Ušackas reiškia nuostabą dėl tokios pozicijos ir teigia į prezidento pareigas nesiveržęs. „O dėl mano dalyvavimo - buvo įvairių pasiūlymų, tačiau mano sprendimą lėmė įsitikinimas, kad tuo metu valstybei galėjau būti naudingiausias tarnaudamas diplomatų gretose“, - tikina jis.
Santykius su prezidentu V. Adamkumi diplomatas vertina kaip labai gerus. „Su prezidentu Valdu Adamkumi esame bendražygiai ir bendraminčiai daugelį metų. Lietuvos Užsienio reikalu ministru, vyriausiuoju derybininku dėl narytės ES, ambasadoriumi JAV ir Britanijoje dirbau Valdui Adamkui būnant prezidentu, vykdžiau jo formuojamą šalies užsienio politiką, todėl nemanau, kad tarp mūsų galėtų būti kokių nors nesutarimų“, - tvirtino V. Ušackas.
Tuo tarpu V. Adamkus savo knygoje apie V. Ušacką kalba prieštaringai. Jis teigia gavęs kito diplomato Žygimanto Pavilionio persiųstą „Pro Memoria“, kurią neva rašė V. Ušackas, ir kuri, anot V. Adamkaus, galėjo būti parašyta baisaus „rusofilo“, kuriam negalima leisti vadovauti šalies diplomatijai.
Tiesa, vėliau V. Adamkus tvirtina susitikęs su V. Ušacku, viską išsiaiškinęs ir abejonės, anot jo, buvo išsklaidytos. Todėl jis ir nesipriešinęs diplomato skyrimui į Užsienio reikalų ministro pareigas, iš kurių šiam teko trauktis dėl nesutarimų su D. Grybauskaite.
V. Adamkaus memuarai sukėlė daug reakcijų vos tik pasirodė. Generalinė prokuratūra netgi kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydama išaiškinti, ar atviraudamas apie Baltarusijos diplomatų pokalbių pasiklausymus ir savo santykius su teisėsauga, V. Adamkus nebus atskleidęs valstybės paslapties.
