Nors centrinis šalies bankas neseniai pablogino Lietuvos ūkio raidos prognozes, jas gali tekti dar kartą pabloginti. „DnB Nord“ banko prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos teigimu, susidariusią ekonominę padėtį pakeisti gali tik strateginis valdžios (susi)mąstymas, rašo „Respublika“.
Didžiausias nuosmukis nuo Rusijos krizės
„Manyčiau, kad Lietuvos banko prognozė pernelyg optimistinė šiems metams“, - „Respublikai“ sakė V.Titarenka.
Pasak jo, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet turėtų tesiekti 5 proc., o vidutinė metinė infliacija turėtų pasiekti dviženklį skaičių. Nors jeigu pasaulio žemės ūkio sektoriuje metai bus geri, metinė infliacija dar galinti ir sumažėti, nepaisant antroje metų pusėje išaugsiančių šildymo kainų.
„Nebuvome pasiruošę gyventi dviženklės infliacijos sąlygomis, nes daug metų gyvenome stabilių kainų ir netgi defliacijos sąlygomis. Žmonių nuotaikos pablogėjo, atitinkamai pablogėjo ir investuotojų nuotaikos - tai, matyt, didžiausias vartotojų pasitikėjimo rodiklio nuosmukis bent jau nuo Rusijos krizės“, - aiškino analitikas.
Dairytis į Rytus neverta
Pašnekovo teigimu, ištempti mūsų ekonomiką ir užtikrinti pakankamą ekonominį augimą galėtų apdirbamoji pramonė, kuri iki šiol eksportuoja 60 proc. visos pagamintos produkcijos, bei transporto sektorius, tačiau ir čia situacija nebėra tokia gera, kaip prieš dvejus trejus metus.
„Tai savotiškas sąstingis, Amerikoje - apskritai krizė. Potenciali rinka yra Rusijoje, bet mūsų galimybės šioje rinkoje apskritai apribotos, nes Rusija dirbtinai tam stato barjerus“, - aiškino jis. Analitiko teigimu, verslo santykiai su Rusija pernelyg politizuoti. Daug žadėjusi Kazachstano ekonominė plėtra esą taip pat ima lėtėti. Taigi didelių vilčių į Rytus dėti, anot jo, nederėtų.
„Jau turime pirmojo ketvirčio daugumos sektorių rodiklius ir matome, kad BVP augo 6,4 proc. Augimas turėtų nuteikti optimistiškai, ypač matant Latvijos rodiklius, kurie gerokai prastesni“, - aiškino pašnekovas. Tačiau sektoriai, nukreipti ne į vidaus rinką, ypatingų pasiekimų nerodo: esą apdirbamosios pramonės augimas, siekiantis 8 proc., eliminavus atkurtos AB „Mažeikių naftos“ veiklos įtaką, liktų vos 0,1 proc.
Laikas pradėti taupyti
Prielaidų jausti proveržį, V.Titarenkos teigimu, nėra - įmonių augimas lėtėja. Keičiasi ir vartojimo įpročiai.
Transporto sektoriaus rodikliai neblogi, bet kol kas nematome kelių transporto sektoriaus rezultatų, kurie, pašnekovo nuomone, turėjo žymiai pablogėti. „Neatmetu galimybės, kad kiti transporto segmentai, kaip kad geležinkeliai, uostas, gali ištempti viso sektoriaus rezultatus, ir jie bus gana neblogi“, - kalbėjo jis.
V.Titarenkos teigimu, mažmeninės prekybos augimą metų pradžioje paskatino sumažintas gyventojų pelno mokestis ir po Naujųjų metų išmokėtos premijos. Be to, infliaciniai lūkesčiai skatina žmones išleisti pinigus kuo greičiau, kad šie nenuvertėtų. Tačiau panašu, kad tie patys lūkesčiai pamažu privers žmones galvoti apie ateitį ir atsidėti pinigų juodai dienai - esą jau kovo mažmeninės prekybos rezultatai artėjo prie realios situacijos, o vėliau turėtų dar suprastėti.
Infliacijai stabdžių neranda
„Įsitvirtino dviženklė infliacija ir nepanašu, kad ji galėtų sumažėti - valstybės lygiu nieko nedaroma. Kainos - labai aukštos. Reikia manyti, kad turės pabrangti paslaugos, neaišku, kas bus su maisto produktais, bet pasaulio analitikai sako, kad maistas ir toliau brangs, duok Dieve, kad nebūtų tokio šoko kaip pernai“, - kalbėjo analitikas.
V.Titarenkos teigimu, šiuo metu nėra nė vieno sektoriaus, kuris galėtų šiek tiek patempti bendrą šalies lygį. O ir problemos atėjusios ne iš išorės. „Mūsų ūkis nėra labai konkurencingas kitų valstybių atžvilgiu - didžioji dalis sektorių yra tradiciniai, ir aukštų, ir žemų technologijų santykis yra kelis kartus mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Ir jei nebus padaryta kokių rimtų žingsnių modernizuojant ūkį, diegiant inovacijas, pritraukiant užsienio investicijas, ilgą laikotarpį negalėsime pasidžiaugti tokiais augimo tempais“, - pabrėžė jis.
Tiesioginėms investicijoms iš užsienio pritraukti, V.Titarenkos teigimu, reikalinga gera makroekonominė aplinką - esą tokia buvo prieš porą metų. „Dabar to nėra: vidaus paklausa jau sumenko, kainos auga, euras dar neįvestas, darbo jėgos nebeliko, tai netgi jei valstybės institucijos ir suvokė, kad reikia pritraukti investuotojus, kažin, ar jie ateis čia, matydami mūsų makroekonominę situaciją“, - akcentavo pašnekovas.
„Man labai norisi tikėtis, kad po rinkimų valdžia imsis ryžtingesnių sprendimų, nes ekonominės plėtros prasme siekiant užtikrinti stabilų ekonominį augimą vidutinės trukmės arba ilgu laikotarpiu jokių žingsnių nebuvo padaryta. Buvo prirašyta daug strategijų, bet reikia nustatyti kriterijus ir įvesti planavimą, kaip daroma visame pasaulyje“, - pabrėžė V.Titarenka.
Eglė JOCIŪTĖ
