"Buvo prirašyta daug strategijų, bet reikia nustatyti kriterijus ir įvesti planavimą, kaip daroma visame pasaulyje“, - pabrėžė V.Titarenka.

Teisingai. Pasigendu planavimo būstų statybos srityje - NT vystytojai vis pabrėžia, kad pas mus daug mažesnis apsirūpinimas būstu (kv.m. tenkantis vienam gyventojui), bet nėra jokių aiškių analizių ir tyrimo kokia yra reali būstų paklausa, per kiek laiko ir kokiomis priemonėmis žadama pasiekti norimą apsirūpinimo būstu rodiklį. Būtų toks planavimas, tai būtų aišku, ar būstų statoma pakankamai, ar per mažai, ar būstai neperkamai dėl kažkokių mistinių psichologinių veiksnių ar tiesiog dėl per didelių kainų. Valdžia gali taikyti daugybę priemonių būstų pasiūlai didinti, skatinant individualių būstų statybą, vystant priemiesčius. Tik atrodo, kad niekam nerūpi bendros miestiečių gerovės kėlimas, visiem valžios atstovams rūpi tik individuali gerovė, savi siauri interesai. O neaiškumas, pasimetimas rinkoje naudingas visokiems machinatoriams ir apgavikams.

Mieli Lietuvos žmonės!
Gerbiamas Vadimas, komercinio užsienio banko atstovas, mums visiems eilinį kartą...kabina makaronus. Ir tik taip.
Nes INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.
Per praėjusius po įstojimo į ES tris metus PINIGŲ pasiūla (vidaus kreditas, kreditiniai ištekliai) didėjo dvigubai sparčiau nei augo ekonomika (BVP). Sparčiai didėjanti PINIGŲ pasiūla, buvo nepakankamai panaudojama ekonomikos efektyvumui didinti, spartesniam (adekvačiam) BVP kūrimui ir didinimui. Dėl to VARTOJIMO infliacija paspartėjo 31,5 karto, nacionalinė valiuta nuvertėjo du kartus.
Esminiu PINIGŲ pasiūlos didėjimo kanalu buvo ir yra šalies BANKAI, jų motininiai bankai užsienyje bei jų agresyvaus skolinimo politika.
Reikšmingu PINIGŲ pasiūlos didinimo šaltiniu yra PINIGŲ importas: ES paramos, privačių asmenų užsienyje uždirbtos lėšos, įmonių ir Vyriausybės skolinimasis užsienyje. Per 2004-4007 metus PINIGŲ importas viršijo 44 mlrd. Lt, iš jų ES paramos lėšos beveik 9, privačių asmenų lėšos iš užsienio, uždirbtos kuriant užsienio šalių BVP, 6 mlrd. Lt. Šalies ekonomika gavo ,,dovanotų“, neuždirbtų PINIGŲ daugiau nei 15 mlrd. Lt. Daugiau nei 28 mlrd. Lt importuota iš užsienio ,,motininų“ bankų. Taigi, garbiami BANKŲ atstovai, vieną kartą prisipažinkite: prisidirbote ir ant savo galvos...
Dviženklė infliacija ne pati ,,įsitvirtino". Ją ,,įtvirtino" ES kainų (akcizų) ir finansinės paramos politika. Ir avantiuristinis bankų ,,veikimas" bei nusikalstamas LB neveiksnumas.
Šalies ekonomika bei ją valdančios struktūros NEIŠLAIKĖ išbandymo PINIGAIS, PINIGŲ importu. Didžiuliam PINIGŲ srautui priimti ir efektyviai, nenuvertinant jų perkamosios galios, panaudoti adekvačiam ekonomikos vystymui, NEPASIRENGTA.

PINIGŲ importas ir jų PASIŪLOS ženklus didėjimas nuo 2005 metų jau ,,įsuko“ infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo spiralę: verslas, BANKAI džiaugiasi ,,didėjančiais“, bet infliaciniais, pelnais, Sodros ir Šalies biudžetai ,,sėkmingai“ vykdomi ir viršijami infliacijos išpūstomis įmokomis ir rinkliavomis, realiame ūkio sektoriuje vyksta intensyvus pinigų kiekio multiplikavimas (dauginimas).
VYKSTA VISUOTINAS NACIONALINIŲ PINIGŲ NUVERTĖJIMAS.
Ir tai - tik pradžia. Dviženklė infliacija mus VISUS lydės iki 2013 m.
Mūsų PINIGŲ nuvertėjimas - tai stojimo į ES KAINA, kurią mokėsime per visą ES ,,paramos" ėmino laiką ir dar kažkiek po to....

skaitau, kad del visu bedu kaltas blogas mokesciu surinkimas. Jau tuoj skelbsim ZIAURIA AKCIJA !

Gerbiami ekspertai, ar pradėsite samprotauti ekpertiniame lygmenyje ir apie vidaus rinką bei jos teisingą reguliavimą. Kiekvienam turi būti aišku, kad esant darbo jėgos trūkumui ir atlyginimams augant 20 procentų per metus esminis dalykas yra šių pinigų srautų sureguliavimas, kad jie skatintų ekonomikos augimą. Deja, dauguma Jūsų siūlymų yra priešingi: taupyti, mažinti investicijas į būstą ir t.t.. Todėl, mieli ekspertai, nustokite visus mokyti, pasiskaitę užsieninių rekomedacijų, o pradėkite mastyti ekonominėmis katigorijomis savarankiškai.

taupymas turi pirmiausia prasidėti nuo įvairiausių (net ir pačių didžiausių!) valstybės turto išgrobstymo formų - SUSTABDYMO.

Ar ne p. ekonomistai?

gryna nesamone-yra 3 veiksniai,kurie temptu ekonomika laisvai:'laisvu'degaliniu irengimas,banku 'apetitu'apribojimas'ir nekilnojamo turto smaugliu kartelio apribojimas!Rytai pamokytu bent jau saziningesnio,ismintingesnio verslo(ne grobuonisko laukinio kapitalizmo).Ir dar:kai verslas stume ekonomika ir valstybe i prieki,komunistine vyriausybe taskesi pinigais i desine ir i kaire(jau skridome su Spartanais i roju),beje,tuomet ispampusiems banku ekspertams ir analitikams nerupejo nei atskirtis,nei 70%gyventoju balansavimas ant skurdo ribos,dabar-kai istizusi vyriausybe trypcioja vietoje ir mato tik komunistine saule-ten ir skrisime,-tik jau ant busimu naikintuvu sparnu...ar tik ne i susinaikinima,ponai Titarenko,Kuodi,Rudzki,Nauseda ir nuolat vandens i burna prisisemes,Sarkinai?