„Ubagų karaliumi“ pramintas politikas Vytautas Šustauskas garsėja savo tiesmukumu ir skambiomis frazėmis, apie viską jis turi savo – konkrečią ir kategorišką – nuomonę, kurios nebijo ir nesidrovi deklaruoti.
Balsas.lt politiką kalbino politinių pamokų ir pažadų tema, bet nei vienerius metus politinėje „virtuvėje“ besisukantis V. Šustauskas pasidalijo savo mintimis bei pamąstymais ir apie kitus Lietuvai reikšmingus dalykus. Toliau pateikiame keletą politiko pastebėjimų.
Apie laimę: „Esu labai laimingas, nes išsipildė mano prieš keturiolika metų numatytas Lietuvos likimas, todėl džiaugiuosi, kad ubagais tapote visi“.
Apie Lietuvos ateitį: „Labai džiaugiuosi, kad išsipildė mano prognozės, aš save laikau didžiu politiku, numatau 10-14 metų į priekį, kas bus su Lietuva. Ir dabar galiu nuspėti, kad žlugs euras, lietuviai išsibarstys po visą pasaulį, o jūsų visų laukia čigonų tautos likimas. Jūsų vaikai ir anūkai prakeiks ir jus, ir tėvus, ir žurnalistus“.
Apie banko „Snoras“ griūtį: „Snoras“ milijardus pavogė, vėl žmonės bus apgauti, nuskriausti. Tai bendra valdžios ir bankų politika, kur vieni vagia, paskui dalijasi su visais. Keturi milijardai – yra ką dalintis. Paskui Lietuvos vardu skolinsis, visa tauta atiduos jiems per mokesčius, nes niekas skolų nenurašys. Kai matau tas senutes vargstančias prie „Snoro“ banko, man širdį skauda. Taupė taupė vargšės, žiemą šalo, o valstybei nusispjauti į Lietuvos žmogų“.
Apie Lietuvos valdžią: „Ar galima taip valdyti valstybę – ateina nemokšos, balsuoja už tokius, kad aš būdamas cecho pirmininku, nei vieno ministro net pamainos meistru nepriimčiau dirbti“.
Apie auditą: „Labai nuvertinti mūsų inžinieriai, gydytojai, o jie nė kiek ne kvailesni už užsienio. Samdo kažkokius auditus iš užsienio. Sakiau – pasamdykite buhalterį, atliks tokį auditą, kad visus dokumentas ištrauks. O atvažiuoja užsieniečiai, pateikia jiems kokius dokumentus, pažiūri, skaičiai sutampa ir viskas“.
Apie pažadus: „Jeigu ateičiau į valdžią, išvis pakeisčiau visą valstybės valdymo struktūrą. Pakeisčiau mokesčių sistemą, pakeisčiau, kad nereikėtų tiek klerkų prisodinti kabinetuose, bet, kad pirmiausia verslininkas susimokėtų mokesčius, nekištų į šešėlį savo pelno, liktų jam ir algoms sumokėti, ir gamybos plėtrai. Ne vien didinimas duoda rezultatą, kartais ir mažinimas suteikia naudos“.
Apie kontrabandą: „Prezidentei rašiau, ko jūs metėt 5 mln. litų muitininkams, jūs galite ir 10 mln. litų mesti, kontrabanda kaip ėjo, taip ir eis. Jeigu kaimyninėse šalyse kainų skirtumas yra toks didžiulis, tai tu nors šaldytuvais mėtyk į tą kontrabandą. Reikia kainas reguliuoti, kad iš Lietuvos vežtų sviestą, pieną, duoną“.
Apie valstybinio banko poreikį: „Kur matei, kad valstybė, neturėdama savo pinigų, keltų ne savo, o vokiečių ekonomiką? Parduodame savo pinigus, kodėl nėra valstybinio Lietuvos banko? Išpardavėme bankus, o pinigų palikome tik einamiesiems reikalams. Galiu garantuoti, kad Baranauskas niekada nebus sugrąžintas į Lietuvą, kaip ir Rusijos Berezovskis sėdi Anglijoje su pinigais, ir niekas jo nesugrąžins, nes Anglijai reikalingi tie pinigai“.
Apie teisėsaugą: „Kai mane teisė, teismas man pasakė: „Teismas eina tartis“. Man kilo įtarimas, jeigu vienas sėdi kaip šaldytuvas už stalo, su kuo tariasi? Su lubomis, ar su „butelka“, ar su „bomžu“? Yra juk kiti žodžiai, pavyzdžiui, eina įsigilinti. Šitą reikia būtinai pakeisti, bet per tiek metų aš pirmas, kuris tai pastebėjau“.
Apie biurokratiją: „2000 metais, kai buvau Kauno meras, savivaldybėje su valytojomis ir vairuotojais dirbo 487 darbuotojai, o gyventojų Kaune tada buvo daugiau. Paskui Kaunas buvo aplenkęs net Vilnių – 1150 darbuotojų. Pas mus programoje nuo pradžių buvo – kiek sumažėjo valstybės turto, tiek turi mažėti ir visas biurokratinis aparatas. Net kai kurios ministerijos turėtų būti sujungtos į vieną. Kiek pinigų suėda Energetikos ministerija, o juk buvo panaikinta. Ir plečiasi, plečiasi – 150 kontroliuojančių institucijų, o juk produkto nesukuria tie, kurie sėdi kabinetuose ir kontroliuoja“.
Apie narystę Europos Sąjungoje: „Kai euro zona žlugs, tai nusitemps Lietuvą į tokią bedugnę, kad čia visi išsižiosim. Mes nemokėjome kurti savo valstybės, buvome įpratę prie Tarybų Sąjungos. Iš vienos sąjungos – į Europos Sąjungą kaip išsigelbėjimą. Bet niekada prancūzas ar vokietis nepadarys taip, kad Lietuva gyventų kaip inkstas taukuose, o vokietis sulinkęs dirbtų. Kiekviena Europos valstybė rūpinasi savo žmonėmis ir niekada nebus taip, kad mes pinigų maišais tapsime, vokiečiai ir prancūzai dirbs, kai mes bambas prieš saulę šildysime“.
