Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Arktis turi likti „taikos zona“. Pretenzijas į šį daug išteklių turintį regioną pareiškė penkios valstybės.
„Manome, kad būtina Arktį išlaikyti kaip taikos ir bendradarbiavimo zoną. Visi žinome, kad Arktyje vienam gyventi sunku“, – pirmąkart rengiamame Arkties forume Maskvoje kalbėjo V. Putinas.
„Visi girdėjome futuristines pranašystes, kuriose grasinama „kova dėl Arkties“. Tačiau mes atsargiai sprendžiame padėtį regione ir aiškiai matome, kad dauguma baisių scenarijų neturi realaus pagrindo“, – sakė Rusijos premjeras.
Kanada, Danija, Norvegija, Rusija ir JAV ginčijasi, kaip pasidalinti Arktį. Tuo metu mokslininkai įspėja, kad dėl klimato atšilimo iki 2030 metų Arktyje gali ištirpti visas ledas, praneša naujienų agentūra AFP.
Manoma, kad Arkties vandenyno dugne slypi ketvirtadalis žemės nepanaudotų energetinių išteklių.
Tačiau atsakydamas į daugelio forumo dalyvių išreikštą susirūpinimą dėl ekologinių problemų, V. Putinas žadėjo, kad Rusija laikysis griežtų taisyklių, kad apsaugotų trapią ekologiją.
„Noriu pabrėžti, kad nė vienas pramoninis projektas Rusijos Arktyje nebus vykdomas neįvertinus griežčiausių ekologinių reikalavimų. Tai esminė Rusijos federacijos pozicija“, – teigė V. Putinas.
Savo teises į Arktį pareiškusios šalys nesutaria, kuriai jų priklauso povandeninis Lomonosovo kalvagūbris, besitęsiantis nuo Grenlandijos iki Rusijos.
Rusija, Kanada ir Danija ieško mokslinių įrodymų, kad kalvagūbris yra povandeninė jų kontinentinio šelfo tąsa.
2001 metais Maskva Jungtinėms Tautoms pateikė pretenzijas į teritoriją, tačiau dėl įrodymų stokos jos buvo atmestos.
Rusija ketina 2012–2013 metais pretenzijas teikti vėl, prieš tai tyrimams išleidusi 2 mlrd. rublių, informuoja BBC.
Kanada greičiausiai savo dokumentus JT pateiks 2013 metais, o Danija tai ketina padaryti iki 2014 metų pabaigos.
JT Jūrų teisės konvencija numato, kad šalis gali pareikalauti išskirtinių ekonominių teisių į gamtos išteklius, esančius jūros dugne ir po juo, nuo jos sausumos teritorijos nutolusius per 200 jūrmylių (370 kilometrų).
Tačiau jei kontinentinis šelfas tęsiasi toliau, šalis JT komisijai turi pateikti įrodymus, o ši tuomet nuspręs, ar ribas praplėsti.
