Pateikęs tokius duomenis, Vilniaus universitetinio onkologijos instituto III onkochirurgijos skyriaus vedėjas habilituotas daktaras Valerijus Ostapenko, pirmas Lietuvoje 2011 metais atlikęs prevencinę abiejų krūtų pašalinimo operaciją portalui balsas.lt sakė, kad jo diagnostika ir gydymas skiriasi nuo nepaveldimo krūties vėžio.
„Siekiant laiku nustatyti standartinį krūties vėžį Lietuvoje įgyvendinamos profilaktinės programos, ir apie 70 procentų atvejų jis nustatomas 1-2 stadijoje. Tada ligonėms atliekamos tausojančios operacijos ir galima išsaugoti krūtį, o drastiškos operacijos atliekamos tik tuo atveju, kai liga yra išplitusi“, – aiškina gydytojas.
Tačiau jei ir mama, ir močiutė sirgo krūties ar ginekologiniu vėžiu, jeigu jis yra paveldimas, situacija kitokia.
„Šioms moterims patarčiau kreiptis į onkogenetiką konsultacijos. Jeigu nustatoma, kad gali būti pavojus susirgti paveldimu vėžiu, atliekami genetiniai tyrimai. Jie parodo, ar yra tik krūties vėžio rizika, ar krūties ir kiaušidžių vėžio. Šie tyrimai taip pat parodo, kokia yra tikimybė, kad moteris susirgs vėžiu. Ji gali būti ir 60-70, ir 80-90 procentų. Vadinasi, iš 100 moterų, turinčių pavojingą geną, 60-70 gali susirgti vėžiu, o 30 ne“, – sako pašnekovas.
V. Ostapenko aiškina, kad nustačius, jog rizika susirgti yra didelė, sprendžiama, ką rekomenduoti šiuo metu dar sveikai moteriai.
„Jeigu ji jauna, pavyzdžiui, 20-ies metų, bet jos mama ir močiutė sirgo krūties ar ginekologiniu vėžiu, o tikimybė jai pačiai susirgti vėžiu yra 60-70 procentų, galima būtų tikrintis, susilaukti vaikų ir maitinti juos krūtimi, o po 8-10 metų planuoti profilaktinę operaciją, kad vėliau nesusirgtų vėžiu. Taigi, šiuo atveju mes kalbame apie moteris, kurios ryžtasi priimti drastišką sprendimą. Vienais atvejais mes rekomenduotume pagimdyti kelis vaikus, kitais – siūlome stebėti sveikatą. Tikrai nesiūlytume visoms atlikti tokią drastišką operaciją, ir kiekvienu atveju gydytojai rekomenduoja moteriai įmanomai optimalų sprendimą “, – sakė V. Ostapenko.
Jis pasakojo, kad pirmajai pacientei, kuriai Lietuvoje buvo atlikta tokia operacija, atlikus onkogenetinius tyrimus buvo nustatyta krūties vėžio paveldėjimą lemianti BRCA1 geno mutacija.
„Moteris apie geno mutaciją sužinojo dar jauna, pagimdė tris vaikus, juos pati maitino, tuomet, sulaukusi 32 metų, priėmė sprendimą. Jai profilaktiškai buvo atlikta abiejų krūtų mastektomija ir krūtų rekonstrukcija“, – sakė onkochirurgas. Jis mano, kad tokių operacijų Lietuvoje šiuo metu gali būti atlikta apie 10. Tačiau ne todėl, kad Lietuvos specialistai būtų prastesni už JAV, kur tokios operacijos atliekamos seniai. Priežastys kelios.
„Net jei onkogenetikai nustatė, kad rizika, jog moteris susirgs krūties vėžiu, didelė, mes negalime 100 procentų garantuoti, kad ji susirgs. O moterys prisiklauso tų, kurios serga įprastu vėžiu, ir kurioms laiku diagnozavus ligą, galima išsaugoti krūtį, ir galvoja, kad ir jas kaip nors pagydys. Be to, šių operacijų neapmoka ligonių kasos. Krūtų implantai taip pat daug kainuoja, o už juos taip pat neapmokama.
Gydytojas aiškina, kad paveldimas vėžys gali vystytis ne vienoje, o abiejose krūtyse. Juo labiau negalima pasakyti, kuri krūtis gali būti pažeista, ir išoperavus vieną, nėra garantijos, kad jis nesivystys kitoje. Todėl atliekama abiejų krūtų mastektomija. „Todėl joms ir siūloma tokia drastiška abiejų krūtų pašalinimo operacija su rekonstrukcija“, – pridūrė V. Ostapenko.
Paklaustas, kokiu atveju moteris turėtų kreiptis į onkogenetiką konsultacijos, V. Ostapenko atsakė, kad susirūpinti turėtų tos moterys, kurių mamos ir močiutės sirgo krūties ar ginekologiniu vėžiu.
„Bet siūlyčiau neskubėti eiti pas genetikus. Pirmiausia apsilankykite Onkologijos institute, ir gydytojai mamologai patars, ką daryti“, – patarė gydytojas. Jis pridūrė, kad genetiko konsultacija Lietuvoje prieinama visoms moterims – jeigu moteris turi siuntimą, jai už konsultaciją mokėti nereikės.
„Labai nenorėčiau, kad dabar moterys, kurios nepriklauso rizikos grupei, įsibaiminusios skubėtų profilaktiškai šalinti krūtų, jei tam nėra jokio pagrindo. O jeigu priklausote rizikos grupei – pirmiausia atlikite genetinius tyrimus“, – pabrėžė garsus onkochirurgas V. Ostapenko.
