Penktadienį Kauno apygardos teismas pagaliau paskelbė nuosprendį didelio susidomėjimo sulaukusioje vadinamojoje Kauno korupcijos byloje. Teismo sprendimu Viktoras Muntianas buvo visiškai išteisintas, o realią laisvės atėmimo bausmę gavo tik buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras.
Susitikimą užfiksavo STT kameros
Įtarimai buvusiam Seimo pirmininkui buvo pareikšti dėl to, jog jis 2007 metų birželio–gruodžio mėnesiais pasinaudodamas tarnybine padėtimi siekė, kad apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinamas Kėdainių rajone Angirių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyti neteisingi duomenys.
V. Muntianas paprašė V. Vizbaro, kuris tuo metu ėjo viršininko pavaduotojo pareigas, projektą parengti taip, kad padalytuose sklypuose būtų užfiksuoti senų pastatų pamatai, ant kurių būtų galima statyti naujus. Savo ruožtu V. Vizbaras patarė V. Muntiano giminaičiui Algimantui Vasiliauskui priklausančiame sklype, sudegusios lentpjūvės vietoje, įkasti betono blokus, kad atrodytų, jog tai seni pamatai.
Jau tada daugeliui kaimynystėje gyvenusių žmonių buvo aišku, kad sklypas yra V. Muntiano, nors žemę iš pradžių nusipirko geras jo draugas verslininkas V. Grūdė, o vėliau pardavė minėtam V. Muntiano giminaičiui.
STT pareigūnams tąkart pavyko užfiksuoti, kaip tuometinis Seimo pirmininkas, apsilankęs V. Vizbaro kabinete, šiam už paslaugą sumokėjo 2000 litų. Pats V. Muntianas akcentavo, kad V. Vizbaro pagalbos jam iš tikrųjų reikėjo, tačiau ne kaip valstybės tarnautojo, o kaip privataus asmens, gerai išmanančio žemėtvarkos klausimus. Jis pats esą to sklypo pirkti tikrai nesiruošęs, o tik talkinęs tvarkant dokumentus.
Buvęs politikas dėl skandalingos istorijos netekęs posto, viso teismo metu neigė savo kaltę ir ne kartą pabrėžė, jog byla sufabrikuota siekiant jam pakenkti.
„Jau iš pat pradžių buvo aiški bylos eiga. Mano pokalbyje su V. Vizbaru jokio nusikaltimo nebuvo, tad byla taip ir turėjo baigtis“, – išklausęs teismo nuosprendį sakė buvęs politikas.
Paklaustas, ar neketina iš valstybės reikalauti žalos, buvęs Seimo pirmininkas tepasakė, jog žalą patyrė ne tik jis, bet ir pati valstybė.
„Didžiausias nuostolis man – prarasta sveikata“, – sakė V. Muntianas. Nuo klausimo ar laimingai pasibaigus korupcijos skandalui neketinantis grįžti į valdžią V. Muntianas išsisuko: „Prastas dabar laikas. Nei vykdomoji, nei atstovaujamoji valdžia žmonių interesams dabar nebeatstovauja“.
V. Vizbaras: „Byloje nėra nei vieno epizodo, kad reikalavau kyšio“
Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog V. Vizbaras kyšį paėmė ne tik iš V. Muntiano, bet ir iš Kauno poniomis vadinamų verslininkių Laimos Baranauskienės bei Birutės Jablonskienės.
Kaunietės V. Vizbarui sumokėjo 100 000 litų už tai, kad joms būtų leista įsigyti Laisvės alėjoje esantį valstybinį sklypą. Čia įsipainiojo ir buvęs miesto tarybos narys, vicemeras bei savivaldybės tarybos Privatizavimo komisijos pirmininkas Adolfas Antanas Balutis, kuris, kaip pats prisipažino, tapo tarpininku tarp Kauno ponių ir V. Vizbaro bei perdavė šiam verslininkių įduotus pinigus.
Dar 20 000 litų verslininkės skyrė Pilietinės demokratijos partijai.
Teisėjas skaitydamas nuosprendį pabrėžė, jog gavęs kyšį V. Vizbaras nebeprieštaravo verslininkių ketinimams įsigyti valstybinį sklypą, nors iš pradžių šiai minčiai nepritarė.
V. Vizbaras, kuriam vieninteliam iš penkeriukės buvo skirta reali 4 metų laisvės atėmimo bausmė išklausęs nuosprendį tikino, jog voke, kurį gavo iš A. A. Balučio buvo ne 100 000 litų, o Kauno apskrities žemėlapis.
„Byloje nėra užfiksuota nei vieno epizodo, kad reikalavau kyšio. Tapau paprasčiausiu atpirkimo avinėliu – prokuratūra labai pasistengė, kad kas nors vis dėlto būtų nubaustas“, – apgailestaudamas sakė V. Vizbaras ir piktinosi, kodėl niekas jo nepaprašė parodyti, kas iš tiesų buvo tame voke. „Viskas labai paprasta – jeigu jau buvome stebimi, tai argi nebuvo galima pareigūnams tiesiog prieiti ir paprašyti parodyti voko turinio? Bet juk tada nebūtų įmanoma sukurpti šios bylos, kurios kažkam labai reikėjo“, – teigė V. Vizbaras ir patikino tokį teismo nuosprendį ketinantis apskųsti.
A. A. Balutis vienintelis iš visų teisiamųjų savo kaltę visiškai pripažino. Politikas jau nuo bylos nagrinėjimo pradžios tikino, jog nėra reikalo neigti tai, kas užfiksuota dar ikiteisminio tyrimo metu. Už šį prisipažinima politikui skirta mažiausia bausmė – 1-eri metai nelaisvės atidedant ją tokiam pačiam laikotarpiui.
Ponios nebendravo
Kyšiu savo problemas norėjusioms išspręsti verslininkėms teismas skyrė lygtines laisvės atėmimo bausmes – L. Baranauskienė nuteista 2 metams ir 6 mėnesiams nelaisvės, bausmę atidedant 2 metams, o B. Jablonskienė – 2 metams, bausmę atidedant tam pačiam laikotarpiui.
Verslininkės dar laukia sprendimo civilinėje byloje dėl neteisėtai Laisvės alėjoje iškilusio stiklinio daugiabučių komplekso.
Prieš kurį laiką pasklido kalbos, jog Kauno ponių kelią perbėgo juoda katė. Vieną dieną ant namo lango, kuriame gyvena L. Baranauskienės sūnus, žinomas lenktynininkas Vytautas, rastas nupieštas kryžius, o prie balkono – pririštas maišelis su styrančiais laidais.
Atvykę „Aro“ pareigūnai sprogmenų nerado, tačiau išgirdo paaiškinimus, kad toks gąsdinimas gali būti susijęs su tėvų verslo reikalas. Vėliau L. Baranauskienė sakė, esą iš jos verslo partnerė reikalaujanti pinigų. B. Jablonskienė tai neigė.
Išklausyti teismo nuosprendžio verslininkės atvyko atskirai ir tarpusavyje nebendravo.
„Negaliu nieko komentuoti, kol neskaičiau nuosprendžio. Realios bausmės juk nėra ir tai svarbiausia“, – sakė kone tekina nuo į teismo posėdį susirinkusių žurnalistų bėgusi B. Jablonskienė.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
