„Atkreipiame dėmesį, jog už komercinių bankų sistemą – sisteminės rizikos vertinimą ir atskirų bankų priežiūrą – Lietuvoje buvo ir yra išimtinai atsakingas Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas yra vienintelis finansų sistemos prižiūrėtojas Lietuvoje ir savo veikloje atskaitingas Lietuvos Respublikos Seimui.
Vyriausybė disponuoja tik oficialiai prieinama informacija, taip pat oficialiai Lietuvos banko teikiama informacija, kai remdamasis atitinkamais įstatymais Lietuvos bankas fiksuoja poreikį tokią informaciją teikti.
Atskirų banko darbuotojų neformalus požiūris ar kita panašaus pobūdžio informacija apie komercinių bankų veiklą nebuvo ir nėra pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmams.
Oficiali Lietuvos banko pozicija iki 2011 m. lapkričio 16 d. buvo tokia, jog grėsmių bankiniame sektoriuje, dėl kurių būtų reikalingi Vyriausybės veiksmai, nėra.
Vyriausybė Lietuvos banko apie konkrečias problemas bankiniame sektoriuje pirmą kartą buvo informuota 2011 metais lapkričio 16 d. – kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos banko siūlymą, tą pačią dieną priėmė sprendimą perimti banko akcijas visuomenės reikmėms, kaip yra numatyta Finansinio tvarumo įstatyme.“
(Papildyta 19:53 val.) Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija, trečiadienį apklaususi buvusius ir dabartinius Lietuvos banko valdybos narius, sužinojo, kad Premjeras Andrius Kubilius apie „Snoro“ problemas buvo informuotas dar 2009 metais.
Tai po trečiadienį vykusio posėdžio sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
„Du Lietuvos banko valdybos nariai – Vaidievutis Geralavičius ir Darius Petrauskas – sakė, kad jie matė galimas problemas „Snoro“ banke 2009 metais, kad jie informavo ir bandė informuoti tą, ką jie galėjo, ir kad, jų nuomone, būtų buvę daug mažiau nuostolių, jeigu būtų tada reaguota į jų pareiškimus arba siūlymus“, – sakė V. Mazuronis.
Komisijos pirmininko teigimu, jie siūlė tą problemą spręsti įvairiais lygiais, „tarp jų ir išeinančiais iš banko ribų“. Paklaustas, su kuo buvo kalbėta apie tai, V. Mazuronis atsakė, kad su Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi.
Pasak jo, A. Kubilius patvirtino tai komisijai.
Anot V. Mazuronio, 2009 metais dėl skirtingo situacijos suvokimo išsiskyrė Lietuvos banko valdybos narių nuomonės.
Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija trečiadienį sulaukė vieno iš pagrindinių buvusio „Snoro“ banko akcininko Vladimiro Antonovo pasiūlymo raštu atsakyti į komisijos suformuluotus klausimus.
Tai po trečiadienį vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
„Šiandien mes gavome laišką iš Vladimiro Antonovo, adresuotą mūsų komisijai, jis buvo man atsiųstas elektroniniu paštu. Jame V. Antonovas teigia, kad jis norėtų padėti mūsų komisijai tiriant arba išsiaiškinant situaciją banke. Dėl priežasčių, kurias mes žinome, jis pats negali atvykti į komisijos posėdį ir yra pasirengęs atsakyti į visus komisijos klausimus raštu, jeigu tokie klausimai bus suformuluoti“, – sakė V. Mazuronis.
Pasak jo, trečiadienį komisija svarstė šį kreipimąsi. „Suprantame, kad savo veiksmais neturėtume sukelti problemų ikiteisminiam tyrimui, ir jeigu tokios problemos atsirastų, mes bandysime aiškintis. Matyt, komisijos nariai pasitarsime, formuluosime klausimus ir lauksime atsakymų, jeigu nepaaiškės, kad tai gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui“, – sakė V. Mazuronis.
Trečiadienį komisija apklausė buvusius ir dabartinius Lietuvos banko valdybos narius.
Komisijos nariams informaciją pateikė buvusi Lietuvos banko valdybos narė Ramunė Zabulienė, Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Ipolitas Geralavičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Darius Petrauskas.
Pasak V. Mazuronio, kitą savaitę į komisiją bus kviečiamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Laikinoji tyrimo komisija turės iki šių metų birželio 1 d. pateikti Seimui savo išvadas ir pasiūlymus, jai teks atsakyti į 14 klausimų.
