Atrodo, ministras pirmininkas, gal ir Seimo pirmininkas bus gavę idėją arba instrukciją blokuoti Seimo rezoliuciją dėl 65-ųjų Lietuvos okupacijos metinių.
Kai prasideda procedūrinis stumdymas, tyčia praleidžiant metinių datą, o dar pasirodo nepritariantis premjero žodis, darosi panašu į suderintus veiksmus. Nežinau tik, ar vien intuityviai prisiderino Seimo narys Petras Gražulis, pirmas pradėjęs obstrukciją.
Rezoliucijos skandinimą galima suvokti tik dviem aspektais. Vienas jų - kad premjeras imasi pats iniciatyvos iškelti Rusijai skriaudos ir žalos, kurią patyrė jo šalies piliečiai, klausimą. Pavyzdžiui, dėl Centrinio „Sberbanko“ pavogtų rublinių santaupų. Iš Algirdo Brazausko pastabos, kad tam reikalingos ne rezoliucijos, o derybos, matome ryžtą inicijuoti tokias derybas Vyriausybės lygmeniu ir ne todėl, kad Seimas paragino. Bent pasiūlymas derėtis turėtų politinę reikšmę - šiai Vyriausybei nenusispjauti į valstybės ir žmonių nuostolius. Tegu Rusija būna neteisi, jeigu to nori, o ne Lietuva - baili ir kapituliuojanti.
Antrasis galimas aspektas - kad kapituliuojant vykdoma Rusijos politika. Vis dėlto aš linkęs tikėti, kad premjeras apsisprendė vykdyti įstatymą, kuris jį įpareigoja siekti tokių derybų. Visi sveikintume šį principingumą, nes įstatymų nevykdymo jau regime su kaupu.
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
