Rusija nuėjo ilgą kelią nuo 1994-ųjų, kai prasidėjo derybų procesas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Praėjus 19 metų, šalis pagaliau pasiekė paskutinį projekto etapą – liepos viduryje Rusija pasirašys stojimo į PPO dokumentus ir praėjus 30 dienų po ratifikavimo procedūrų užbaigimo pranešimo taps pilnateise nare.
Po sutarties ratifikavimo bus pakeista per 700 muitų. Pasaulio Banko duomenimis, tai turės įtakos Rusijos BVP augimui – dėl to vidutiniuoju laikotarpiu BVP kils 3,3 proc., o ilguoju – 11 proc. BVP augimą lems efektyvesnis gamybos išteklių perskirstymas dėl sumažėjusių tarifų ir išaugusios konkurencijos. Tarifų sumažinimas turės teigiamos įtakos vartotojų perkamajai galiai, o tai taip pat teigiamai paveiks namų ūkių vartojimo tendencijas.
Tikimasi, kad Rusijos ekonomikos augimą skatins ir pagerėjusios prekybos sąlygos – dėl padidėjusios rusiškų prekių paklausos santykinai didės eksportuojamų prekių kainos, lyginant su importuojamomis. Tačiau didžiausią BVP prieaugį turėtų paskatinti užsienio investicijos, ypatingai paslaugų sektoriuje. Tai leis labiau diversifikuoti šią nuo žaliavų kainų pokyčių priklausomą ekonomiką.
Tačiau šiais metais tai didesnio teigiamo poveikio Rusijos ekonomikai neturės. „Danske“ banko analitikai savo prognozių nekeičia ir sako, kad šiais metais Rusijos augimas nežymiai sulėtės ir sudarys apie 4,1 proc.
Kokios naudos gali tikėtis Lietuva?
Lietuvos eksporto dalis į Rusiją 2011 m. pasiekė 17,4 proc. viso eksporto. Tai svarbi eksporto rinka tiek pagal savo potencialą, tiek įvertinus ir poreikį diversifikuoti eksporto rinkas. Šiuo metu, kai euro zona išgyvena ne pačius geriausius laikus, galimybės plėsti eksportą šia kryptimi yra viena iš galimybių sušvelninti neigiamą sumažėjusios išorinės paklausos poveikį. Skaičiavimai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus (2006 – 2010 m.) viso Lietuvos eksporto dalis Rusijos importe išliko stabili (apie 1,5 proc.). Tai rodo, kad, pavyzdžiui, rublio kurso svyravimai, ypatingai dramatiški 2009 m., neturėjo didesnės įtakos bendroms Lietuvos eksporto į Rusiją tendencijoms. Galima paaiškinti, kad šioje rinkoje Lietuva konkuruoja ne kaina, o kokybe. Tai ypatingai būdinga maisto produktų eksportui.
Beje, per pastaruosius penkerius metus, kovojant dėl Rusijos rinkos būtent maisto produktų bei žemės ūkio produkcijos srityje, buvo pasiekta didžiausia pažanga. Šio sektoriaus atstovai bene palankiausiai žiūri į savo ateities šioje rinkoje tendencijas. Lietuvos pienininkų teigimu, Rusijos narystė PPO suvienodins verslo sąlygas ir teigiamai atsilieps pastarųjų pardavimams. Iki to laiko vieni pagrindinių pasaulio pieno produktų gamintojai – Argentina bei Naujoji Zelandija buvo išsiderėjusi mažesnius muitų tarifus nei ES.
Rusijos narystės PPO – iššūkiai Lietuvos verslui
Trumpuoju laikotarpiu Rusijos ekonomika didesnės naudos nepajus, tačiau vidutiniuoju bei ilguoju laikotarpiu narystę PPO mes matome kaip pagrindinį žingsnį siekiant modernizuoti Rusijos ekonomiką. Su šia nuomone sutinka ir Lietuvos įmonės, bendradarbiaujančios su Rusija. Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos organizuotos apklausos metu įmonės išreiškė nuomonę, kad ilgesniuoju laikotarpiu Rusijos įstojimas į PPO teigiamai veiks įmonių veiklą – taip mano 49 proc. apklaustųjų verslininkų.
Rusijos įstojimo į PPO nuomonių skirtumus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu lėmė skirtingos importo muitų tendencijos vienerių metų ir ilgesniuoju laikotarpiu. Rusijai ratifikavus sutartį, tik trečdalis importo muitų mažės iš karto, o likusioms prekėms muitų tarifai bus mažinami palaipsniui per 2 – 6 m. pereinamąjį laikotarpį. Optimistiškiausius vertinimus pateikė maisto ir medienos pramonės atstovai – atitinkamai 65 proc. ir 85 proc. jų tikisi, jog jų sektoriaus įmonėms Rusijos įstojimas į PPO bus naudingas.
Lietuvos įmonių apklausos rezultatai parodė, kad muitai nėra vienintelis rodiklis partnerystės klausimu. Daugiau nei 50 proc. gamintojų teigia, kad prekybą apsunkina nesubalansuota, paini bei pernelyg dažnai besikeičianti verslo bei biurokratinė aplinka. Tai daro Rusijos aplinką sunkiau prognozuojamą ir apsunkina verslo prisitaikymą. Įstojus į PPO, sumažės Rusijos galimybės vienašališkai uždrausti vienos ar kitos prekių grupės eksportą. Draudimas ar stabdymas gali būti nustatytas tik pagal PPO numatytas taisykles, kai prekės neatitinka įprastų tarptautinių standartų.
Tačiau Lietuvos verslas skeptiškai vertina skaidresnės verslo aplinkos galimybes. Net 88 proc. respondentų prognozuoja, kad Rusijos verslo aplinkos kokybė nepagerės Rusijai tapus PPO nare.
Iššūkių Lietuvos verslininkai neįvertina
Didėjusios investicijos ir vartojimas Rusijoje pastaraisiais periodais skatino teigiamas ekonomikos prognozes, kurios sustiprina optimistinį eksportuojančių šalių požiūri į Rusiją, kaip patrauklią prekybos partnerę. Be to, prognozuojamos palankios naftos kainų tendencijos, kurios neleis šiai ekonomikai patirti didesnių nesklandumų. Išaugęs Rusijos importas leidžia įmonėms manyti, kad eksporto srautas į Rusiją ir toliau augs po įstojimo į PPO.
Rusijos kaip eksporto rinkos augantį potencialą lemia ir tai, kad euro zonos nuosmukis jokio didesnio poveikio šiai rinkai neturėjo. Dėl šios priežasties įmonės Rusijos rinkoje mato galimybę išskaidyti ekonominių neramumų sukeliamą riziką – tai tik paskatins didesnių tarptautinių žaidėjų įėjimą į šią rinką.
Lietuvos gamintojai Rusijos įsitraukimą į PPO vertina labai palankiai. Vis dėlto Lietuvos įmonės neįvertina konkurencijos išaugimo faktoriaus. Rusijos rinka atsivers ne tik Lietuvos įmonėms, bet ir kitiems žaidėjams, kurie gali efektyviai išnaudoti savo masto ekonomiją ir įgyti konkurencinį pranašumą Lietuvos įmonių atžvilgiu.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
