Valdančioji Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nors ir pateikė visą skirsnį savo rinkimų programoje tautinių mažumų politikai, pastarosios ligi šiol neturėjo ir nesugeba suformuluoti, mano žurnalistas, s Tautinių bendrijų tarybos narys, ilgametis televizijos laidų tautinėms mažumoms rengėjas Vitalijus Karakorskis. Pasak jo, Lietuvos tautines bendrijas savo interesams labiau išnaudoja kitos valstybės.
– TS-LKD pagaliau paskelbė savo programą ir planus įvairiose srityse, taip pat tautinių mažumų politikoje. Ar nagrinėjote šį skirsnį?
– Taip. Pirmiausia galima būtų tik sveikinti, kad toks skirsnis apskritai atsirado. Vadinasi, konservatoriai supranta, kad tautinių bendrijų politika Lietuvoje turėtų būti.
– O ligi šiol, jūs manote, nebuvo?
– Manau, kad ji buvo Sąjūdžio laikais, o dabar jos nėra.
– O kokie pozityvūs ar negatyvūs programos momentai?
– Pirmiausia, konservatoriai rašo, kad atėję į valdžią rado deklaratyvią ir neefektyvią tautinių mažumų politiką. Sutikčiau, bet papildyčiau, kad tokia ji lieka ir dabar – deklaratyvi ir neefektyvi. <...> Tarkime, kaip pasiekimą konservatoriai įvardija tai, jog panaikino Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID) ir taip neva sumažino biurokratinį aparatą. Tuo metu buvau Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas ir įvykių dalyvis. Puikiai prisimenu, kaip susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi jis asmeniškai žadėjo, kad išliks atskira tautinių bendrijų reikalus kuruojanti institucija. Tai turėjo būti atskiras departamentas prie Kultūros ministerijos. Deja, to taip ir nesulaukėme – toje ministerijoje įkurtas tik skyrius. Gi biurokratinis aparatas tik padidėjo. Skyriuje, kartu su viršininku, dirba penki žmonės. Dar yra tik už šią sritį atsakingas viceministras ir ministro patarėjas. Dar vienas padalinys yra sukurtas Ministro pirmininko tarnyboje, kuris vadinasi Regioninių ir tautinių reikalų skyrius. Ten dirba dar trys žmonės. Vadinasi, iš viso jau dešimt žmonių. Likviduotame TMID tautinių bendrijų reikalais, net įskaitant direktorių, rūpinosi devyni žmonės. Tad net aritmetiškai neišeina teigti, jog kas nors sumažinta. Dar svarbiau tai, kad premjero kanceliarijoje veikiantis skyrius yra biurokratinis, o ne politinis lygmuo. Tautinių bendrijų reikalai tokiu būdu paverčiami biurokratinės rutinos dėmesio tevertu klausimu. Štai čia tai tikras konservatorių „nuopelnas“. Jau nekalbant apie tai, kas ten dirba. Viena „Olia-lia“ mergaitė, kita šokių dešimtuko dalyvė, kartu ir diplomatė, bet tikrai ne šios srities specialistė ir t.t.
– Taigi, galima konstatuoti, kad kadencijos metu konservatoriams nelabai rūpėjo ši sritis. O pati programa ką gero žada?
– Gilinantis į pačią programą, ten nuopelnais dar įvardijamos Švietimo įstatymo pataisos, kurių diegimo mechanizmas sukėlė tik įtampą, nors sumanymas ir teisingas. Dar pasigirta kompensacijomis už žydų nekilnojamąjį turtą, nors tai ne etninės politikos, o istorinio teisingumo atstatymo reikalas. Nepasigirta tuo, kad pavyko nuraminti Šnipiškių žydų kapinių skandalą, pasiekusį net JAV Kongresą. Viskas nuraminta, bet ne JAV Kongresas turi vykdyti etninę politiką Lietuvoje. Žadama rajonuose, kur kompaktiškai gyvena etninės mažumos, remontuoti mokyklas ir tvarkyti žemės grąžinimo procesus. Ir čia etninė politika? Mokyklos ir ligoninės turi būti tvarkomos visur, kaip ir žemėtvarka turi būti normali visoje šalyje. Panašu, kad nesuvokiama, kas ta etninė politika yra apskritai. Antai, apie Tautinių bendrijų įstatymą, kurio šis Seimas taip ir nesiteikė priimti, vėl programoje nė žodžio. Nors Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kai taryba pas ją lankėsi, sakė, kad praėjęs Seimas nepriėmė įstatymo tik dėl aplaidumo? O kas tai yra dabar? Aplaidumas ar pozicija?
– O gal Lietuvai tos tautinių bendrijų politikos apskritai nereikia?
– Na, jei nereikia, tai ją už mus vykdo kiti. Lenkija, o ypač Rusija, su tautinėmis bendrijomis dirba labai intensyviai. Ko vertos vien „Tėvynainių tarybos“ prie diplomatinių įstaigų. Jeigu A. Kubilius atiduoda tautinių bendrijų interesus kitoms šalims arba Valdemarui Tomaševskiui, išeina, kad šis teisus, siūlydamas lietuviams integruotis Vilniaus krašte? Juk tokiu būdu valdančioji partija pati pripažįsta, kad čia lyg ne lietuvių žemės? Tokios nuostatos rezultatai yra dėsningai apgailėtini.
