Vietiniai Goro provincijos gyventojai suvokia Lietuvos karius kaip savo saugumo garantą, ir nepanašu, kad patys tiki tuo, jog netrukus galėtų perimti atsakomybę už savo šalį, teigė politologas, Rytų Europos studijų centro Pilietinės visuomenės vystymo ir bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Vytis Jurkonis, kuris pats praėjusių metų gruodį lankėsi Goro provincijoje, kur mokė vietinius rašyti projektus.
„Nors mes buvome gruodį, o tas pusmetis Goro provincijoje buvo pakankamai neramus, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, afganai sakė, kad tikrai labai vertina karių darbą ir kad saugumo ir laisvės balanso santykis dabar yra žymiai geresnis nei Talibano laikotarpiu. Tuomet tvarka ten buvo, bet visuomenės uždarumas buvo daug kartų didesnis. Dabar žmonės kur kas laisviau jaučiasi, merginos ir moterys gali lankyti mokyklas, bendrauti, atsirado nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla iš dalies finansuojama, žmonės kuria savo verslus ir jaučiasi pakankamai saugiai tai darydami", – įspūdžiais dalinosi V. Jurkonis.
Politologas teigė, jog yra sunku objektyviai vertinti afganų karių pajėgumą, tačiau „iš pokalbių su pačiais afganais, pilietinės visuomenės atstovais, nepanašu, kad bent jau artimiausiu metu jie tikėtųsi, jog patys galės perimti visišką kontrolę ir atsakyti už saugumą.“
V. Jurkonis didžiule Goro provincijos gyventojų bėda vadino itin silpnus administracinius gebėjimus ir tai, kad gabesni žmonės neužsilaiko šioje skurdžioje provincijoje, o bėga ten, kur daugiau galimybių – į Kabulą.
„Goro provincijoje administracinių gebėjimų stiprinimas yra labai reikalingas, pradedant nuo tokių esminių dalykų kaip švietimas, sveikatos apsauga. Mat net jei ir yra ten gydytojų, tai klausimas, ar administracinis personalas geba vesti apskaitą, sudaryti biudžetą. Gore bendrai yra problema, kad jie sunkiai pasiima pinigus tiek iš Kabulo, tiek iš europinių struktūrų, donorų. Tam reikia mokėti parašyti projektus, nurodyti savo realius poreikius, o netgi tai formuluoti yra pakankamai sudėtinga", – sakė V. Jurkonis.
Politologas pastebėjo, kad šalia to, kad vietiniams trūksta gebėjimų, prisideda vidiniai interesai, pavyzdžiui, kai bandoma į tam tikras pozicijas prastumti savo artimuosius.
Lietuva nuo 2005 metų vasaros vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei. Šios misijos pagrindinė užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, prielaidos Afganistane dislokuotoms tarptautinėms pajėgoms baigti misiją bus sudarytos tuomet, kai šalies nacionalinės saugumo pajėgos bus pajėgios pačios užtikrinti savo valstybės ir gyventojų saugumą. Šiuo metu vykdant naująją NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganistane strategiją didelis dėmesys skiriamas Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų rengimo projektams.
Lietuvos kariai iš Afganistano Goro provincijos gali pradėti trauktis 2012 metų pabaigoje, teigė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
„Linkstame prie to, kad galėsime perduoti atsakomybę afganams už saugumą Goro provincijoje jau 2012 metų pabaigoje. Gali būti, kad tai bus visai realu, ir galėsime bent dalį savo karių atitraukti padarę darbą, kurį turėjome padaryti", – sakė R. Juknevičienė antradienį Lietuvos radijui.
Seimas mandatą dalyvauti tarptautinėse operacijose Lietuvos kariams yra suteikęs iki 2013 metų pabaigos.
JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) laipsnišką karių išvedimą iš Afganistano yra užsibrėžęs pradėti nuo 2011 metų liepos.
Apie laipsnišką karių išvedimą jau anksčiau prabilo dalis kitų NATO narių: italai ketina pradėti savo karių išvedimą irgi šių metų vasarą ir baigti 2014–aisiais, Lenkija žada pasitraukti arba 2012 metų pabaigoje, arba 2014 metais, Vokietija 2011–ųjų pabaigoje išves dalį savo karių.
