„Rimas Kurtinaitis neturi teisės užimti Lietuvos vyrų rinktinės vyr. trenerio postą, nes po fiasko Lenkijoje atsistatydino kartu su Ramūnu Butautu“, – tokį verdiktą, uždegusį žalią šviesą Kęstučio Kemzūros kandidatūrai trečiadienį Kaune vykusios spaudos konferencijos metu paskelbė LKF prezidentas Vladas Garastas.
Savo verdiktą LKF vadovas motyvavo viename Lietuvos sporto portale rugsėjo 17 dieną publikuotu R. Kurtinaičio interviu, kuriame jis užsiminė, jog „atėjome kartu su Butautu, kartu ir išeisime“.
V. Garastas nesuglumo prisiminęs 2001 metų įvykius, kuomet pasitraukus Jonui Kazlauskui treneriu buvo paskirtas tuometinis asistentas Antanas Sireika: „Kazlauskas tada atsistatydino vienas. Asistentai liko“.
– Kodėl pasirinktas būtent K. Kemzūra?, – susirinkę žurnalistai paklausė V. Garasto.
– Todėl, kad tik du buvo.
– 0 kodėl ne Kurtinaitis?
– Toks buvo Vykdomojo komiteto sprendimas. Kurtinaitis atsistatydino. Blogai pasirodė komanda, užėmė vienuoliktą vietą. Įvertinimas – blogai.
Visi vienbalsiai nutarė teigti Kemzūros kandidatūrą, tačiau tai nereiškia, kad jis bus treneris. Mes dar nežinome jo sąlygų. Reikia sudaryti sutartis. O gal jis jau nebenori? Čia rimtas reikalas.
– Kurtinaitis irgi buvo atsiuntęs paraišką.
– Tai jo kandidatūra atkrito, nes jis atsistatydino.
– Tai kodėl tada Kurtinaitį išvis traukėte į kandidatų sąrašą?
– Mes neturime jokių formalių ataskaitų. Laukėme ataskaitų iš abiejų trenerių. Toks buvo vykdomojo komiteto nutarimas. Visi nusprendė vienbalsiai.
– Kokiam laikotarpiui siūlysite sutartį Kemzūrai?
– Nežinome. Jei pavyks susitarti, lapkričio 5 dieną patvirtinsime trenerio kandidatūrą. Gal mes be reikalo paskubėjome, bet čia viskas dėl pasaulio čempionato.
– Bet aiškėja, kad to kelialapio mes visgi negausime.
– Viena iš priežasčių, turime daug pasiūlymų, į kuriuos reikia atsakyti labai greitai. Ir tie pasiūlymai, galiu pasakyti, nėra kasdienybė. Turnyrai, kuriuose galėsime žaisti su stipriausiomis pasaulio komandomis, planuojami labai anksti ir reikia trenerio sprendimo. Reikia žinoti trenerio viziją, poreikius, norus. Visiems bus tikslinga, jei treneris bus išrinktas kuo anksčiau.
– Prisiimsite atsakomybę už galimą Kemzūros nesėkmę?
– O kodėl mums neprisiimti? O dabar ne mes kalti? Visą laiką buvo federacija kalta, o treneriai geručiai, nekalti.
– Bet jūs tvirtinote trenerį, komanda patyrė fiasko, o federacijoje atsakomybės neprisiėmė niekas.
– Jūs būtinai norit kaltų ieškoti. Daugiau nieko nesuprantate.
– Kodėl Kemzūra vertas būti treneriu?
– Mes su daug kuo konsultavomės. Buvo pateikti pasiekimai, charakteristikos. Nebuvo nei vieno Vykdomojo komiteto nario, kuris abejotų Kemzūros kandidatūra.
Kemzūra turi pakankamai tarptautinės trenerio patirties, turi inovatoriškų idėjų, puikiai valdo treniruočių procesą, pasirenka tinkamą žaidimo braižą, rungtynių metu operatyviai sugeba priimti teisingus sprendimus. Kemzūra taip pat turi darbo rinktinėje patirties, tiek kaip asistentas, tiek kaip vyriausiasis treneris.
Dar 2006 metais mes gavome labai išsamią Kemzūros viziją, kaip vystyti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę tiek koncentruotų varžybų metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Jis pasižymi greitu, operatyvių situacijos vertinimu, yra patikimas ekstremaliose situacijose, yra stipri asmenybė bei puikus komandos narys.
– Nebijote, kad Kemzūrai nepavyks tvarkytis, taip kaip buvo „Chimki“ klube ir Latvijos rinktinėje?
– Darbo klube specifika labai skiriasi nei darbo rinktinėje. Kemzūros kandidatūra nebuvo abejojančių.
– Turite atsarginį variantą, jei Kemzūra atsisakytų užimti šias pareigas?
– Kandidatas daugiau mažiau aiškus, jei būtų reikalas.
– Kurtinaitis?
– Ne, yra ir daugiau kandidatų, kurie pasipiktinę, kad jų nepakvietė. Palaukite ir pamatysite. Federacija atvira pasiūlymams.
Eimantas Skersis
