Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Šią savaitę su metine ataskaita į Seimą atvykęs generalinis prokuroras Darius Valys išvykti turėjo prastai nusiteikęs, nes Seimas nepatvirtino jo metinės ataskaitos. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Vitalijaus Gailiaus, ataskaita suformuota iš melo. Jis taip pat žeria kritiką dėl persekiojamų prokurorų.
Prezidentės globojamas prokuratūros vadovas kritikuojamas jau senokai, tačiau iki tol buvo tik kalbos. Negana to, apskritai prabilta apie Dariaus Valio galimybę išlikti poste. Mat Seimas net 85 balsais „už“ priėmė Seimo statuto pakeitimus. Nuo šiol, jei parlamentas nepritars Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos vadovo metinei veiklos ataskaitai, jam bus inicijuojamas nepasitikėjimas.
Šios pataisos iš viso gali turėti įtakos daugiau kaip 15 įstaigų: Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybės kontrolei, Lietuvos bankui, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir kitoms. Prezidentė šių pataisų vetuoti negali. Seimo statutas – vienintelis dokumentas, kurį tvirtina tik Seimas, tačiau tokį Seimo dokumentą ji įvertino neigiamai.
Konstitucinės teisės ekspertas sako, kad šias Seimo statuto pataisas galima vertinti tik kaip parlamento bandymą išplėsti savo galias ar net mėginimą pažeisti valdžių padalijimo principą ir pusiausvyrą. Seimo nutarimas siūlyti prezidentei atleisti kurį nors jos dekretu paskirtą pareigūną jokių teisinių pasekmių neturėtų.
„Jeigu Seimas priimtų tokį nutarimą ir pasiūlytų Respublikos prezidentei atleisti jos paskirtą pareigūną, tai kaip turėtų elgtis Respublikos prezidentė – į ją kreipiasi Tautos atstovybė. Kaip atsakyti, kokiu būdu? Ar dekretą išleisti, pradėti aiškintis, laišką parašyti, ar spaudos konferenciją sukviesti?“ – klausia M. Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.
Seimo kuluaruose kalbama, kad po statuto pataisų pirmiausia lėks vyriausiojo šalies prokuroro Dariaus Valio galva. Ir panašu, kad link to šią savaitę žengtas pirmas žingsnis – antradienį Seimas atmetė Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą nutarimo projektą, siūliusį pritarti prokuratūros metinei veiklos ataskaitai. Tačiau prezidentės užnugarį turintis D. Valys kol kas ramus.
„Pirmiausia reiktų išgirsti galutinį Seimo sprendimą ir argumentus, kuriais Seimas kalba“, – sakė D. Valys.
Prokuratūros vadovas gyrėsi, kad pernai pasiektas istorinis lūžis – pavyko ištirti daugiau nei pusę nusikaltimų. Tačiau šią D. Valio statistiką revizavęs parlamentaras Vitalijus Gailius tvirtina, kad ji melaginga.
D. Valys skelbė, kad pernai įvykdyta apie 85 tūkst. nusikaltimų, o ištirta maždaug 50 tūkst., tačiau V. Gailius pastebi, kad teismus pasiekė tik maždaug 20,7 tūkst. ištirtų bylų, o ir šių vos ne pusė – policijos išaiškintas smurtas artimoje aplinkoje.
„Jeigu iš 20 tūkst. perduotų teismui bylų yra priimta 600 išteisinamųjų nuosprendžių, tai pakankamai aiškus procentas Be to, 3 tūkst. baudžiamųjų bylų nutraukta teismuose. Ir pats grėsmingiausias skaičius nuo 2008 metų – tai dėl senaties nutrauktų ikiteisminių tyrimų skaičius.
Jeigu 2008 metais buvo nutraukiama iki 3 tūkst. tyrimų dėl senaties, tai 2012 metais dėl senaties nutrauktas rekordinis skaičius bylų – 17 tūkst., užpraėjusiais metais – 15 tūkst. Ir dalis tų nutrauktų bylų dėl senaties nereabilituojančiais pagrindais atsidūrė toje legendinėje statistikoje. Tai štai – mano nuomone, statistika suformuota iš melo ir pristatyta parlamentui“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys V. Gailius.
Ilgus metus dirbęs teisėsaugoje V. Gailius žeria kritikos nevykusiai prokuratūros reformai, neskaidriai vykdomai atrankai ir dėl pareigūnų persekiojimo – prokuratūrą palieka profesionalai.
„Prieš prokurorus pradėta bemaž 100 tarnybinių tyrimų. Tai kas šeštas prokuroras 2012 metais buvo persekiojamas. Tai rodo padėtį prokuratūroje, kai prokurorai yra savarankiški, bet ne savarankiški“, – tvirtina V. Gailius.
Generalinė prokuratūra kritiką neigia. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas negali paaiškinti, kodėl komitetas ataskaitai pats pritarė ir siūlė Seimui pritarti.
„Iš tiesų komitete buvo kalbama, kad metodika, panaudota ataskaitai pateikti, ne visai atitinka tikrovę. Tai yra prie išaiškintų nusikaltimų skaičiaus priskirti ir nutraukti tyrimai – ir dėl senaties, ir dėl tų dalykų, kur aiškėja, kad asmuo nėra padaręs veikos. Priskirti šiuos skaičius prie išaiškintų nusikaltimų ne visai teisinga. Dabar komitetas siūlo priešingai [nebepritarti ataskaitai]“, – sako J. Sabatauskas.
Seime jau registruotas naujas nutarimo projektas, kuriame siūloma nepritarti ataskaitai, dėl to greičiausiai bus balsuojama kitą savaitę. Gali būti, kad Seimas, atmetęs prokuratūros ataskaitą, nutars raginti prezidentę atleisti D. Valį iš pareigų.
Tačiau kalbinti ekspertai sako, kad Seimui, užuot šaudžius tuščiais šoviniais, verčiau reiktų sudaryti laikinąją komisiją, kuri išsiaiškintų, kaip reformuojama prokuratūra, pagaliau patikrintų įtarimus sukėlusius ataskaitos skaičius. Jei jie tikrai melagingi, tai kas atsakingas už tai. Metinės veiklos ataskaita – oficialus, institucijos vadovo parašu patvirtintas dokumentas.
