Nebuvau lankiusi jokių darželių, taigi Telšių Žemaitės vidurinė mokykla man buvo pirmoji institucija, kurios duris aš pravėriau. Tai buvo labai didelis, nepakartojamas įvykis mano gyvenime. Jį iki šiol prisimenu labai šiltai, labai šviesiai, kaip ir savo pirmąją mokytoją Vandą Banienę, kuri man buvo kaip mama. Prisimenu jos išorę, bruožus, balsą, nors jos jau ir nebėra. Joks kitas mokytojas vėliau nepaliko tokio gilaus įspūdžio. Manau, kad nuo pirmojo mokytojo labai daug priklauso, kaip apskritai vaikui seksis mokykloje, koks bus jo ir mokyklos santykis. Man pasisekė, nes ir vėliau mano santykiai su mokykla buvo geri. Mano pačios mama buvo pradinių klasių mokytoja, bet ji laikėsi principo, kad savo vaikų geriau nemokyti.
O kokie mokytojo bruožai Jums labiausiai imponuoja?
Man labiausiai patinka mokytojas – atradėjas, kuris kiekviename vaike, kiekviename moksleivyje pamato individą, asmenybę. Tai sudėtinga, ypač jei klasė didelė, vaikų daug, visi jie skirtingi, bet čia ir glūdi visa esmė. Lengviau yra dirbti su gerai besimokančiais, aktyviais vaikais, bet reikėtų nepamiršti ir tų, kurie yra kilę iš skurdesnių šeimų, kurie neturi galimybių lavintis papildomai, naršyti internete. Mokytojas turėtų gebėti atverti, atskleisti kiekvieno vaiko tam tikrą vertingą gyslelę, o ne tik siekti, kad jis viską mintinai išmoktų, iškaltų, kad gautų gerus pažymius. Vienam gal geriau sekasi matematika, kitas – gabus literatūrai, o trečias – nepamainomas sportininkas. Vieni yra paklusnūs, su kitais mokytojams sunkiau bendrauti, jie labiau padykę, bet galbūt gabesni, imlesni naujovėms, gyvenime daugiau pasiekia, nes mėgsta viską išbandyti. Gal nereikėtų versti, kad visi viską vienodai gerai mokėtų, nes taip nuslopinsime natūralius vaiko polinkius ir gebėjimus. Aš pati visuomet labiau vertinu žmones, kurie yra ieškantys, organizuoti, aktyvūs, kurie žino, kur rasti informaciją ir kaip ją naudingai pritaikyti. Mokytojas turi būti labai plačių interesų žmogus, kad gebėtų ir kitus paskatinti ieškoti, siekti, pažinti, analizuoti.
Ar Jums pačiai teko sutikti tokių mokytojų?
Taip, teko sutikti, ir tikrai daug tokių mokytojų buvo mano gyvenime. Telšiuose aš baigiau tik pirmąją klasę, vėliau mokiausi Radviliškio rajono Baisogalos vidurinėje mokykloje. Labai mylėjau klasės auklėtoją, vokiečių kalbos mokytoją Teodorą Petrauskaitę, kuri mažai nuo mūsų amžiumi skyrėsi, buvo jauna, bet labai daug ko mus išmokė. Didelį įspūdį paliko matematikos mokytoja Marija Lukoševičienė, mokytoja Aldona Šidlauskaitė. Daug talentingų mokytojų sutikau ir tuomet, kai jau mano pačios vaikai mokėsi. Sūnus gal ir padykęs buvo, bet sutiko mokytojų, kurie įžvelgė jame gabumų, leido jiems atsiskleisti. Studijų metais, kai mokiausi Žemės ūkio akademijoje (dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas, ASU), didelį įspūdį paliko Ekonomikos fakulteto dekanas Jonas Vainauskas, Lietuvos nusipelnęs ekonomistas, aktyvus visuomenininkas, dabar ASU profesorius emeritas. Labai vertinome ir Ekonomikos fakulteto prodekanę Mildą Genienę, kuri buvo ir mūsų kurso kuratorė. Tai žmonės, kuriuos visuomet prisimenu kaip autoritetus, jais norisi sekti.
Tikrai, dėstytojai per Mokytojų dieną lyg ir pamirštami...
Mes neturime atskirai darželių auklėtojų, profesinių mokyklų, kolegijų, aukštųjų mokyklų dėstytojų dienos, tačiau Mokytojų diena yra ir visų šių auklėtojų, mokytojų, dėstytojų diena. Kiekvieną auklėtoją, mokytoją, dėstytoją sutinkame skirtingais savo gyvenimo etapais – kiekvienas iš jų turi savo paskirtį ir palieka skirtingus pėdsakus mūsų gyvenime, ar mokytų dainelės, daugybos lentelės ar aukštosios matematikos. Visi jie yra Mokytojai. Būtų gerai, kad visais savo gyvenimo etapais sutiktume tokį Mokytoją, kuris padėtų ir darželinukui, ir pirmokėliui, ir abiturientui ar studentui atsiskleisti kaip asmenybei.
Ar prisimenate užklasinę veiklą, ar teko joje dalyvauti?
Mūsų laikais labai populiarūs buvo vadinamieji fakultatyvai, tai yra tų pačių mokyklos disciplinų papildomas mokymasis. Per chemijos fakultatyvą darydavome įvairius eksperimentus, labai įdomu buvo, taip pat ir tiksliaisiais mokslais papildomai domėjomės, ir sportuodavom, ir kūryba užsiiminėjom. Labai naudingas buvo, kaip dabar galvoju, ugdomasis darbas. Pasibaigus mokslo metams dvi savaites turėjome dirbti prie mokyklos. Ir mokyklos daržą ravėjome, ir takus valėme, ir klases tvarkėme. Kiekvienai savaitei baigiantis turėdavome labai švariai išsivalyti klasę, sienas trintuku nutrinti. Prieš prasidedant mokslo metams ar vidurvasarį, jei mokyklą remontuodavo, susirinkdavome valyti, tvarkyti, plauti. Tai skatino gerbti tą aplinką, kurioje mokėmės. Rudenį važiuodavome į talką obuolių rinkti ar bulvių kasti, o kolūkis už tai duodavo mokyklai nemokamai bulvių ar obuolių. Tai buvo nauda visiems, buvome užimti, nebuvo kada dykinėti. Gaila, kad dabar nuo to nusisukta, vaikai prie darbo nebepratinami, aplinkos, kitų darbo tausoti nebemoka.
O kodėl pasirinkote ekonomiką?
Man patiko vokiečių kalba, istorija, literatūra. Patiko ir tikslieji mokslai. Man patinka viskas, ką aš suprantu, man patinka lyginti, analizuoti, sisteminti, aiškintis, kodėl taip, o ne kitaip dalykai vyksta. Loginis mąstymas, analizės, prognozės man įdomu, galbūt todėl ir pasirinkau ekonomiką.
Jūsų linkėjimai Mokytojams...
Pirmiausiai iš visos širdies norėčiau padėkoti savo ir visų kitų Mokytojams už jų atsidavimą darbui, už tokio sudėtingo kelio pasirinkimą. Mes Jus prisimename, mylime, gerbiame. O palinkėti norėčiau atradimo džiaugsmo, kad kiekvienas jų kelyje sutiktas vaikas, paauglys, jaunuolis suteiktų galimybę atrasti, atskleisti, atpažinti tai, ką turi savito ir unikalaus. Tokia galimybė – tikra dovana. Ir žinoma, visiems linkiu stiprios sveikatos ir ištvermės.
