Baltijos valstybių vadovams derėtų primti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimą atvykti į Maskvą kitų metų gegužės 9-ąją švęsti pergalės prieš nacistinę Vokietiją, mano dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų.
Tai rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa, kurią agentūros BNS užsakymu atliko Rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT. Gruodžio 2-5 dienomis tiesioginės apklausos būdu ištirta 1100 16-74 metų šalies gyventojų nuomonė.
Paklausti, ar Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentams Valdui Adamkui, Vairai Vykei- Freibergai ir Arnoldui Ruuteliui (Riūteliui) derėtų vykti į Maskvą, į kitąmet gegužės 9 d. rengiamą pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš nacistinę Vokietiją, 51,2 proc. respondentų atsakė teigiamai, 44,9 proc. respondentų - neigiamai, 3,9 proc. apklaustų gyventojų negalėjo atsakyti ar neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Analizuojant respondentų atsakymus į šį klausimą pagal socialines demografines charakteristikas reikšmingi skirtumai neišryškėjo.
Esame nežymių skirtumų - 16-19 metų. bei 40-49 metų amžiaus grupių respondentai, gyvenantys miesteliuose ar rajonų centruose, šiek tiek dažniau nei kiti nurodė, kad Baltijos šalių vadovams derėtų priimti Rusijos prezidento kvietimą atvykti į Maskvą gegužės 9-ąją.
Tuo tarpu respondentai, gaunantys didesnes nei 1000 litų pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui, šiek tiek dažniau teigė, jog Baltijos šalių vadovams į iškilmes Maskvoje vykti nederėtų.
Nei prezidentas V. Adamkus, nei jo kolegos Latvijoje ir Estijoje dar neapsisprendė, ar vyks į V. Putino Maskvoje rengiamą minėjimą.
Lietuvos oficialieji asmenys nesyk pareiškė, kad pergalės prieš nacistinę Vokietiją data primena ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių sovietinę okupaciją.
Vakarų pasaulis antihitlerinės koalicijos pergalę Antrajame pasauliniame kare mini gegužės 8-ąją.
Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vienbalsiai priimant Rusijos ir jos sąjungininkių inicijuotą deklaraciją dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečio paminėjimo kitų metų gegužės 8-9 dienomis Lietuva pareiškė atskirą nuomonę.
Priimtoje rezoliucijoje gegužės 8 ir 9-oji skelbiamos atminimo ir susitaikymo dienomis, visos šalys-organizacijos dalyvės (iš viso Jungtinėse Tautose yra 191 šalis), JT struktūros ir nevalstybinės organizacijos, taip pat visi žmonės raginami pagerbti žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare atminimą.
Nors Lietuva ir balsavo už deklaracijos priėmimą, Lietuvos ambasadorius prie JT Gediminas Šerkšnys, perskaitė pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad "Antrojo pasaulinio karo pabaigos paminėjimas ir jo aukų pagerbimas neįmanomas, nepagerbiant ir Sovietinės okupacijos ir represijų aukų".
BNS
