Prezidentams Valdui Adamkui ir Rolandui Paksui, buvusiems saugumo vadams gali tekti varstyti specialiosios Seimo komisijos, tirsiančios galimą CŽV kalėjimų buvimą, duris.
Savo žodžius turės patvirtinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) apsisprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje. Ar sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, šią savaitę nuspręs Seimas.
Komitetui vadovaujantis konservatorius-krikdemas Arvydas Anušauskas detaliau apie būsimą tyrimą kalbėti nelinkęs, tačiau teigia, kad atvykti į Seimą ir atsakyti į laikinosios komisijos narių klausimus turės aukščiausi tuomečiai šalies pareigūnai.
Paklaustas, ar komisijos duris varstyti turės ir prezidentai V. Adamkus bei R. Paksas, jis leido suprasti, kad greičiausiai taip.
„Daug kam gali tekti atvykti. Šiuo atveju visi tie, nesvarbu, ką sakė iki šiol (žiniasklaidai – red. past.), turės savo žodžius patvirtinti. Juk čia bus komisijos klausimai, − aiškino A. Anušauskas. − Kviesime visus asmenis, kurie susiję, kurie galėjo valdyti tokią informaciją, jeigu buvo toks CŽV kalėjimas. Nutarimo projekte nurodyta, kad tai politiniai pareigūnai ir valstybės tarnautojai, kurie galbūt tai žinojo.“
2002−2005 metais prezidentais buvo V. Adamkus ir R. Paksas, o Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovavo Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius.
Pastarasis valstybės tarnyboje jau nebedirba – advokatauja. Kaip ir V. Adamkus bei R. Paksas, jis į Seimą atvykti neprivalėtų, nes valstybės tarnyboje nedirba, o privatiems asmenims atvykti į Seimo komisiją liudyti nėra privaloma.
Meluoti negalės?
NSGK narys Saulius Pečeliūnas skubiai rengia įstatymo pataisas, kurios numatytų baudžiamąją atsakomybę, jei komisijos nariams būtų sakoma netiesa.
„Jei komisijai liudija ne pareigūnas, tai gali kalbėti bet ką, be jokios atsakomybės. Reikia baigti su ta praktika, kad baigtųsi tas melavimas. Turi būti ne koks paplepėjimas, o solidus liudijimas“, − įsitikinęs S. Pečeliūnas.
Pasak parlamentaro, meluojantiesiems gali būti numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
„Sankcijos galėtų būti tokios, kokias numato Baudžiamasis kodeksas už melavimą. Šiuo atveju bausmės galėtų būti ir griežtesnės, nes čia net ne teismas“, − sakė S. Pečeliūnas.
Parlamentinį tyrimą, truksiantį apie šešias savaites, numatoma baigti iki Kalėdų. Pasak NSGK pirmininko, parlamentarai į klausimus atsakinėti rinksis greičiausiai bent du kartus per savaitę, pareigūnai bus klausinėjami už uždarų durų.
