Panevėžys labiausiai užterštas apskrities miestas. Lietuvos geologijos tarnyba vykdė Europos Sąjungos remiamą projektą ir 39 šalies savivaldybėse inventorizavo, manoma, užterštas teritorijas.
Inventorizacija atlikta 39,3 tūkstančio kvadratinių kilometrų teritorijoje. Ekogeologiniu požiūriu ištirta šimtas pavojingiausių objektų, o penkiasdešimtyje objektų atlikti išsamūs tyrimai bei įvertintas jų poveikis aplinkai ir žmogui. Taip paaiškėjo, jog Panevėžio mieste yra daugiau kaip šimtas galbūt užterštų objektų, o rajone maždaug 145 tokie objektai.
Švara kainuotų šimtus milijonų
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas „Panevėžio balsui“ teigė, esą šalyje yra daugiau kaip 11 tūkstančių galbūt užterštų teritorijų.
„Vykdant Europos Sąjungos remiamą projektą, buvo inventorizuotos 39 savivaldybių teritorijos: naftos bazių, rezervuarų, gamybos cechų, technikos kiemų, katilinių ir kitos, – teigė K. Kadūnas. – Atliekant išsamius tyrimus, kiekviename objekte buvo apskaičiuoti užteršto grunto ir gruntinio vandens kiekiai bei plotai. Tyrimų rezultatai parodė, kad trisdešimt penkiuose iš 50 tirtų objektų gruntas užterštas naftos produktais. Kituose tirtuose objektuose gruntas užterštas pesticidais, sunkiaisiais metalais. Be to, nustatyta, kad užterštas ne tik gruntas, bet ir gruntinis vanduo. Inventorizacija atlikta 39,3 tūkstančio kvadratinių kilometrų teritorijoje, o vienai mažai daliai nustatytų taršos židinių sutvarkyti reikėtų kelių šimtų milijonų litų.“
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo žiniomis, jų duomenų bazėje užfiksuota, jog Panevėžio mieste yra daugiau kaip šimtas teritorijų, kurios gali būti užterštos. Manoma, kad rajone tokių teritorijų dar daugiau – beveik pusantro šimto.
„Kodėl sakoma, kad nustatytos galbūt užterštos teritorijos? Todėl, kad atlikta inventorizacija ir iš 11 tūkstančių galbūt užterštų teritorijų ekogeologiniu požiūriu teištirta šimtas pavojingiausių objektų, o tik penkiasdešimtyje atlikti išsamūs tyrimai, – aiškino K. Kadūnas. – Panevėžiečiams atiduota medžiaga su išsamiais naftos bazės teritorijos tyrimais, o rajono Savivaldybei įteikti išsamūs Trakiškio ir Liberiškio kaimų tyrimų rezultatai – ten buvo asfaltbetonio bazės.“
Miestą vis dar dusina gamyklos
Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas Valdas Mačikėnas patvirtino Lietuvos geologijos tarnybai nurodęs, kurios vietos mieste labiausiai užterštos.
„Tas teritorijas apžiūrėjo bendrovės „Grota“ specialistai ir atliko techninį darbą. Gavome tyrimų duomenis iš buvusios naftos bazės Tiekimo gatvėje. Ten gruntas užterštas lakiais organiniais junginiais. Dar žinome, kad lakiomis organinėmis medžiagomis užteršta geležinkelio zona – depo teritorija. Sunkiaisiais metalais užteršta bankrutavusi „Ekrano“ teritorija: ten galima atrasti visos Mendelejevo lentelės cheminius elementus.“
„Panevėžys yra labiausiai užterštas miestas, palyginti su kitais Panevėžio regiono didžiaisiais miestais. Taip yra todėl, kad mūsų mieste daugiausia pramonės įmonių, labai intensyvus transporto eismas“, – pridūrė V. Mačikėnas, rodydamas žemėlapyje labiausiai užterštas teritorijas. Iš jo aišku, jog sunkiaisiais metalais, be nebeegzistuojančios „Ekrano“ gamyklos, taip pat užterštos buvusios Tiksliosios mechanikos, „Auridos“ ir dabar veikiančių „Lietkabelio“, „Metalisto“, „Panevėžio ketaus“ ir kitų gamyklų, kurios gamyboje naudoja įvairius metalus, teritorijos.
Bando sučiupti už rankos
Ekologijos skyriaus specialistas V. Mačikėnas tikina, kad aplinkos teršėjai gaudomi.
„Mieste veikiančias įmones tikrina Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros specialistai, – teigė jis. – Jie atlieka planinius tikrinimus ir surašo protokolus, skiria baudas. Agentūros specialistai reaguoja ir į skundus. Beveik reguliariai tikrinama „Panevėžio energija“, „Panevėžio ketus“, „Amilina“...“
„Beje, įmonės turi taršos leidimus ir nustatytas taršos normas, kurių viršyti negali, – priminė specialistas. – Kita vertus, teršėjus labai sudėtinga pagauti. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad „Panevėžio ketuje“ tarša padidėja įkrovos metu, bet nustatyti, kada tai įvyksta, sudėtinga.“
V. Mačikėnas pasidžiaugė, kad Panevėžyje vyksta darbai taršai mažinti. „Šiuo metu įgyvendinami du projektai – Molainių filtracijos laukų ir Nevėžio upės vagos valymo darbai. Tik bėda, kad niekaip negalime pradėti valyti Nevėžio, nes nepavyksta surengti viešojo konkurso ir nustatyti, kas tuos darbus atliks. Jau septintą kartą skelbiamas viešasis pirkimas, tačiau vis dar nenustatytas konkurso laimėtojas“, – sielojosi ekologas.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
