Vakarų dienraščiai pirmadienį (08.04) rašo pačiomis įvairiausiomis temomis. Juose svarstoma apie Vokietijos ekonomiką, homoseksualias santuokas, eurus Švedijoje ir Vengrijoje, Husseino pirštų antspaudus. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Vokietijos spauda viliasi, kad nors kiek atsigaus sustojęs šalies ūkis. Dienraščiui “Sueddeutsche Zeitung” duotame interviu kancleris Gerhardas Shroederis sakė, kad visi naujausi Vokietijos ūkio rodikliai yra teigiami. Pasak dienraščio “Tageszeitung”, skelbdamas geras naujienas kancleris viliasi paskatinti ūkio eigą ir prisiimti to nuopelnus. Tačiau, pasak “Tageszeitung”, tie nuopelnai visai ne Schroederio. Jis gali nuvilti žmones savo optimistiniais pareiškimais. Dienraštis “Tageszeitung” teigia, kad Schroederis yra lošėjas, tačiau, jei jis pralaimi, už tą sumoka ne tik jis vienas. Vokietijos verslo dienraštis “Handelsblatt” skelbia optimistiškesnį straipsnį, kuriame tvirtina, kad užsienio investuotojai sugrįžta į šalį.
Prancūzų laikraštis “Soir” aptarinėja naujausius popiežiaus Jono Pauliaus II įspėjimus dėl Europos sekuliarėjimo. “Roma skatina Europos parlamentus pasisakyti prieš homoseksualias santuokas. Popiežius vėl paragino Europos konstitucijoje prisiminti krikščioniškas Europos šaknis. Šį sekmadienį jis kvietė katalikus kovoti su sekuliarizacija, sakydamas, kad joks kitas žemynas neturi tokių gilių krikščioniškų šaknų”, - rašo prancūzų dienraštis “Soir”.
Europą kamuojantiems karščiams skiriama daug vietos pirmuose dienraščių puslapiuose.
Ispanijos “Pais” nostalgiškai rašo, kad Iberijos pusiasalyje siaučiantys gaisrai atskleidžia visuomenės inerciją. Hektarų hektarai išdegusio miško ne tik skurdina šalį, bet ir griauna mūsų sugyvenimą su gamta - įspėja ispanų dienraštis.
Švedijos laikraštis “Sydsvenska Dagblatet” šiandien rašo, kad baigėsi šalies premjero Goerano Perssono atostogos. Neseniai paskelbta visuomenės apklausa rodo, kad premjeras pralaimės referendumą dėl bendros Europos Sąjungos valiutos euro įvedimo šalyje.
Referendumas vyks rugsėjo 14 dieną, tad dabar premjero laukia sunkus darbas. Tiesa, norėdamas pakeisti švedų nuomonę, Perssonas turėtų nuveikti ką nors išskirtinio - mano dienraštis “Sydsvenska Dagblatet”. Laikraštis primena, kad 1994 metų referendume dėl narystės Europos Sąjungoje 30 procentų švedų apsisprendė tik paskutinę savaitę prieš balsavimą.
Vengrų dienraštis “Magyar Hirlap” šiandien irgi rašo apie eurą, tiksliau, apie euro monetas. 2002 metų sausio pirmą įvedant bendrus Europos pinigus, vienoje euro monetų pusėje buvo sutarta pavaizduoti 15 valstybių narių žemėlapį. “Jei po puspenktų metų, kaip planuojama, Vengrija įsives eurą, ant tų pinigų bus žemėlapis, kuriame mūsų šalies ir kitų naujų narių nėra. Ar galima atleisti tiems, kurie planuodami bendrą euro valiutą nepagalvojo apie Europos plėtrą? - klausia vengrų dienraštis.
Britų spauda šiandien daug rašo apie Iraką. Dienraščio “Times” redakcijos straipsnis pavadintas “Britanija gali paremti Jungtines Tautas Irako klausimu”.
Pirmą kartą šalies vyriausybė atvirai svarsto paramą naujai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijai, kuri leistų Turkijai, Indijai, Pakistanui ir kitoms valstybėms dalyvauti daugiatautėse taikos palaikymo pajėgose. Kartu Londonas ir Vašingtonas laukia, ko pareikalaus dvi nuolatinės Saugumo Tarybos narės - Prancūzija ir Rusija. Baiminamasi, kad Paryžius gali reikalauti daug didesnio Jungtinių Tautų vaidmens, nei norėtų pačių Jungtinių Tautų sekretoriatas, rašo britų dienraštis “Times”.
Kitas britų dienraštis “Telegraph” pirmame puslapyje spausdina straipsnį, pavadintą gana mįslingai: “Britų liejykla gali prisidėti prie Saddamo pagavimo”. Paaiškinimas įdomus. Viena britų bendrovė dalyvavo statant triumfo arką Bagdade. Tą arką sudariusios dvi sukryžiuotus kardus laikančios milžiniškos rankos buvo tikslios paties diktatoriaus galūnių su visais pirštų atspaudais kopijos. Tie atspaudai jau pasiųsti Britanijos diplomatams Irake, rašo dienraštis “Telegraph”. Jis cituoja britų bendrovės vadovą, sakantį, kad bendrovė ir jos darbininkai didžiuojasi daugybe labai prestižinių užsakymų bei yra patenkinti tuo, kaip buvo atlikta triumfo arka Bagdade. “Saddamo tuštybė ir kokybiškas mūsų darbas davė svarbų įkaltį, pagal kurį bus galima Saddamą atpažinti”, - tvirtina britų liejyklos vadovas.
Dienraštis “International Herald Tribune” spausdina Džordžtauno universiteto profesoriaus Chesterio Crockerio apžvalgą, pavadintą “Liberija. Košmaras, kurį Bushas turėtų nutraukti”. “Reiktų sveikinti žinias apie Nigerijos ir kitų Vakarų Afrikos valstybių taikdarių siuntimą į Liberiją. Sveikintina, kad tuo pačiu metu pasitrauks ir prezidentas Charlesas Tayloras. Tačiau visa tai neatleidžia Jungtinių Valstijų nuo savo pajėgų siuntimo į Liberiją, rašo Chesteris Crockeris. Skeptikai tvirtina, kad Irako ir Afganistano Jungtinėms Valstijoms daugiau nei pakanka, kad jos pajėgos labai išmėtytos ir kad yra pavojus, jog pasikartos Somalio įvykiai. Tačiau, priešingai nei dažnai girdima nuomonė, Liberijos krizė susijusi su Amerikos interesais. Praktika parodė ir amerikiečiai pradeda tą suvokti, kad žlugusios valstybės yra puikus šiltnamis visokiausiems Amerikos interesų ir vertybių priešininkams. Krizės suvaldymas neturėtų būti nei labai brangus, nei labai sunkus. 2000 metais kaimyninėje Siera Leonėje tūkstantis gerai apmokytų britų karių per trumpą laiką atgaivino žlungančią Jungtinių Tautų taikos misiją ir sukūrė politinį stabilumą. Liberijos gyventojai nori Jungtinių Valstijų pajėgų. Amerikos vyriausybė turėtų be svyravimo jas pasiųsti ir kartu su Afrikos valstybėmis užtikrinti, kad baigsis 14 metų trunkantis košmaras, rašo dienraštyje “International Herald Tribune” profesorius Crockeris.
Jungtinių Valstijų dienraštis “New York Times” rašo apie Turkijos pralamento sprendimą apriboti kariuomenės galias bei išplėsti žodžio laisvę. Taip žengtas pirmas žingsnis nuo tradicinio kariuomenės vyravimo Turkijos politikoje.Dar visai neseniai kariuomenė, atsakydama į tokius veiksmus, būtų nušalinusi vyriausybę. Taip jau yra nutikę keturis kartus. Šiandien tai mažiau tikėtina, nes vyriausybė turi daug platesnę, nei Turkijoje įprasta, paramą.
Dabar nuosaikių islamistų vyriausybė turi imtis naujų žygių, priartinsiančių ją prie derybų su Europos Sąjunga.
Ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę Europa turi remti kaip galėdama, tą patį turi daryti Jungtinės Valstijos, kurios turėtų parodyti pasitikėjimą nuosaikiais ir demokratines reformas vykdančiais islamistais, rašo šiandien dienraštis “New York Times”.
Britų verslo dienraštyje “Financial Times” šiandien Paryžiaus aukštosios visuomenės mokslų mokyklos profesorius Georges’as de Menilas svarsto, kaip gali atsiliepti bendrai Europos valiutai Europos konstitucijos projekte išsakytos nuostatos.
Konstitucija numato politinę valdžią, galinčią koordinuoti valstybių narių ir visos sąjungos finansinę politiką - tai labai svarbu. Tačiau sykiu Konstitucijos autoriai pavertė gerų ketinimų sąrašą įpareigojančiu socialinių teisių įstatymu, kuris gresia įšaldyti visus Europos ūkio liberalizavimo bandymus.
Euro ateitis priklauso nuo šio konflikto sprendimo galutiniame Konstitucijos tekste. Dabar numatoma Europos teismo teisė priversti laikytis 12 išvardytų socialinių teisių užkrauna sunkią naštą vyriausybėms bei verslui ir sumenkina tos pačios Konstitucijos Europos ministrų tarybai ir prezidentui suteikiamas veikimo galias. Tvirtinant konstitucijos projektą teks rinktis.
Jei norime Europos Sąjungos, kuri skatintų ūkio augimą, būtina įtvirtinti projekte numatomus bendrų valdžios institucijų galias. Tačiau tada bus būtina socialines teises įrašyti ne kaip įstatymą, o tik kaip siektiną dalyką. Jei to nebus padaryta, eurą įsivedusios šalys netruks tapti smukusio ūkio sritimis, gyvenančiomis iš Briuselio pagalbos, rašo britų dienraštyje “Finnancial Times” ekonomistas Georges’as de Menilas.
