Vakarų dienraščiai šiandien prisimena Švedijos ministrę Anną Lindh, rašo apie jos nužudymo poveikį Švedijos referendumui dėl euro, aptaria naują Osamos bin Ladeno vaizdajuostę ir kai kuriuos neįgyvendinamus sumanymus. Penktadienio (09.12) užsienio spaudą apžvelgia "Laisvosios Europos" radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Frankfurto dienraštis “Rundshau” vadina Lindh žmogžudystę skaudžiausiu įvykiu Švedijoje nuo Olofo Palmės nužudymo 1986 metais. Lindh mirtis rodo, kad Palmės nužudymas nepaskatino švedų susimąstyti, ar garsusis jų santūrumas ir visuomenės lygybė netapo tik apgaulingu fasadu, - rašo vokiečių dienraštis.
Prancūzų dienraštis “Liberation” švedų visuomenės atvirumą ir pabrėžtiną lygybę priešpriešina prancūzų visuomenės susluoksniavimui ir kritikuoja prancūzų politikus, kurių paprasti mirtingieji beveik niekada nemato iš arti. “Švedų politikams nereikia vaikščioti į televizijos šou, siekiant priartėti prie savo rinkėjų. Jie savaime yra taip arti, kad tai gali būti mirtina. Švedijos sosto įpėdinę galima sutikti Stokholmo gatvėje be jokios apsaugos. Prancūzija nuvertė savo monarchiją, bet pasiliko karališką prabangą, privilegijas, ceremonijas ir apsaugą. Todėl vienas didžiausių prancūzų politikų rūpesčių - kaip pasiekti savo rinkėją. Švedijoje per didelis artumas gali nužudyti pareigūną, bet Prancūzijoje per didelis atstumas jau numarino pačią politiką. Švedijai teks pradėti svarstyti, kaip suderinti demokratiją ir saugumą. Tos diskusijos išvados bus svarbios ne tik švedams”, - rašo kairuoliškas prancūzų dienraštis “Liberation”.
Austrijoje leidžiamas laikraštis “Standart” prisimena A. Lindh nuopelnus Europos Sąjungai. Pasak dienraščio redakcijos straipsnio, nužudyta ministrė bandė išsklaidyti savo tautiečių baimes ir prisidėti prie Švedijos galimybių bendrai kuriant Europą. Todėl ją prisimins ir už Švedijos ribų.
Italijos dienraštis “Reppublica” irgi mini A. Lindh indėlį į Europos politinį gyvenimą. “Ji įnešė gaivumo, jos pareigingumas ir paprastumas stebino ir skatino viltį, kad ateityje politikų gretose bus vis daugiau gabių moterų”, - rašo “Reppublica”.
Ispanijoje leidžiamas laikraštis “Mundo” mano, kad A. Lindh nužudymas gali prisidėti prie švedų apsisprendimo euro naudai. A. Lindh buvo laikoma ministro pirmininko Goerano Perssono įpėdine. Perssono politinė ateitis priklausys nuo šio sekmadienio referendumo baigties. Jei laimės “taip” - už savo pergalę Švedijos socialdemokratai ir Europos Sąjunga turės būti dėkingi Anai Lindh ir jos siekiui visiškai integruoti Švediją į Europos Sąjungą.
Britanijos dienraštis “Guardian” spausdina Jameso Meeko straipsnį apie A. Lindh nužudymo poveikį Švedijos euro referendumui. Ir anksčiau atrodė, kad švedai nenorėjo referendumo. Dabar dauguma mano, kad derėjo palaukti. Daugelis klausia - kas įvyks? Ar balsuosime “taip” iš meilės Annai Lindh?
Tačiau vyriausybė nutarė nelaukti. Stambus šalies verslas, žiniasklaida ir politinis elitas yra už eurą, tačiau rinkėjų dauguma ir net daug proeuropietiškų partijų narių yra eurui priešiški. Net valdanti Socialdemokratų partija yra skilusi ir privalėjo iš savo iždo remti abu vajus - už ir prieš. Penki ministrai pasisakė prieš eurą. Referendumo vajus pažadino švedų abejones dėl jų šalies narystės Europos Sąjungoje ir net dėl tos Sąjungos reikalingumo.
Referendumo atidėjimas gali paveikti jo rezultatą. Tačiau jei dabar laimės euro šalininkai, daugelis manys, kad nusvėrė Lindh mirtis. Jei referendumas pasisakys prieš eurą, bus tvirtinančių, kad buvo prarastos kelios labai svarios vajaus dienos. Tai padėtis be išeities, - rašo britų dienraštyje “Guardian” žurnalistas Jamesas Meekas.
Kita tema, kuria šiandien rašo Vakarų dienraščiai - rugsėjo 11-osios išvakarėse parodyta Osamos bin Ladeno ir jo artimiausio padėjėjo vaizdajuostė, palydėta abiejų teroristų balso įrašais.
Britų dienraštis “Guardian” cituoja prancūzų saugumo žinovą Rolandą Jacquardą, sakiusį, kad Osamos balso įrašas yra tas pats, kurį “Al Jazzera” televizija jau transliavo 2001-ųjų gruodį. Tora Boroje, Afganistane iš bin Ladeno interviu ėmęs žurnalistas britų dienraščiui sakė, kad vaizdajuostėje bin Ladenas atrodo kiek senesnis, bet sveikesnis nei prieš porą metų. Tas pats žurnalistas sakėsi nustebęs, kad vaizdajuostė pasirodė teroro išpuolių metinių proga, nes bin Ladenas metinėms neteikdavo svarbos.
Amerikiečių dienraštis “Washington Times” cituoja Centrinės žvalgybos specialistus, sakiusius, kad Osamos padėjėjo Aymano al-Zawahiri balso įrašas tikras, bet Osamos balsas gali būti paimtas iš seno įrašo. Tiesa, Osama kalba apie puolimą, kurį Jungtinės Valstijos suplanavo dar iki teroro išpuolių Niujorke ir Vašingtone. Tai gali būti užuominos į Afganistano karą, bet greičiausiai kalbama apie arabų pasaulyje labai plačiai pasklidusias žinias apie neva seniai suplanuotą antrą Irako karą.
Amerikos dienraštis “New York Times” šiandien rašo apie Pasaulio prekybos organizacijos susitikimą Kankune. Šiame susitikime iškilo naujas siekis, remiamas labai netikėtos sąjungos. Siekiama panaikinti arba sumažinti žemės ūkio dotacijas Jungtinėse Valstijose, Europos Sąjungoje ir Japonijoje, tikintis, kad tai padės neturtingų kraštų žemės ūkio eksportui. Siekį remia kairės idealistai, trečiojo pasaulio gamintojai ir tradiciniai konservatyvūs laisvosios prekybos šalininkai. Jei siekis bus įgyvendintas - jo rėmėjų sąjunga žlugs, nes tik laisvosios prekybos šalininkai gaus, ko norėjo - mažesnius muitus ir didesnes rinkas.
Žemės ūkio dotacijas išsivysčiusiuose kraštuose reikia mažinti, tačiau ne dėl skurdžių valstybių naudos. Tos dotacijos buvo įvestos siekiant sukurti ir palaikyti vidurinę klasę laikais, kai dauguma gyventojų dirbo žemės ūkyje. Dabar, kai ten dirba tik menka gyventojų dalis, dotacijos yra beviltiškai pasenusios ir išnaudoja vartotojus bei mokesčių mokėtojus.
Tačiau dotacijų panaikinimas nepadės praturtėti trečiojo pasaulio ūkininkams. Jis paskatins pirmojo pasaulio žemės ūkio verslo plėtrą ir trečiojo pasaulio žemės ūkio modernizavimą. Tai savo ruožtu gali išvaryti iš kaimo milijonus žmonių, kurie liks be darbo - taigi įvyks visai priešingas dalykas, nei siekia kairės idealistai, norintys išsaugoti tradicines smulkių valstiečių bendruomenes.
Antra vertus būtent tos bendruomenės yra pagrindinė kliūtis kitam idealistų siekiui - apsaugoti nepaliestos gamtos plotus. Tą padaryti gali tik intensyvus modernus žemės ūkis. Tradicinis žemės ūkis neišvengiamai plečia žemdirbystės plotus. Jei rinka trečio pasaulio žemės ūkio produktams plėstųsi, ūkininkai tik sparčiau panaudotų dar nepaliestas girias, pelkes ir stepes.
Taigi jei trečio pasaulio žemės ūkis modernės, bus išsaugota gamta, bet darbą praras milijonai žmonių, jei ūkis tik plėsis - tie žmonės turės darbą ir pragyvenimą, bet kentės gamta.
Žemės ūkio dotacijų panaikinimas bus naudingas pirmojo pasaulio vartotojams ir trečio pasaulio žemės ūkio verslui, kuris jau dabar yra dažniausiai pirmojo pasaulio rankose. Tačiau idealistų svajonė sukurti rojų žemėje - klestinčius kaimus, taikiai gyvenančius neliestos gamtos pašonėje tėra tik svajonė, - rašo šiandien dienraštis “New York Times”.
Britų verslo dienraštis “Financial Times” šiandien rašo apie Vokietijos parlamentui pateiktą rinkimų įstatymo reformos projektą. Maža laisvųjų demokratų partija siūlo balsavimo amžių sumažinti iki nulio ir leisti tėvams balsuoti už vaikus iki tie sulauks 18 metų. Tokiu būdu siekiama apriboti vis didėjančią pensininkų įtaką Vokietijos politikai ir sustiprinti vaikus auginančių šeimų politinę galią. Sumanymą parėmė ir didžiųjų partijų atstovai, net parlamento pirmininkas.
Galima suprasti Vokietijos politikų siekį taip įveikti senėjančios visuomenės pasipriešinimą ir padidinti svorį tų, kurie dirba ir išlaiko vis gausėjančius pensininkus. Tačiau jie turėtų tiesiai įvardyti problemą užuot gudravę, - mano britų dienraštis “Financial Times”.
Jei būtų priimtas dabar siūlomas įstatymas, kuris iš skirtingų politinių įsitikinimų tėvų turėtų teisę pasinaudoti vaikų balsu? O kaip būtų su išsiskyrusiais? Vokietijai reikia tikros reformos, o ne neįgyvendinamų pasiūlymų.
