Vakarų laikraščiai antradienį (09.23) rašo apie prasidedančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, svarsto, ar susitaikys Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų vadovai, aptaria Jungtinių Tautų reformą, Europos Komisijos statistikos biuro korupcijos skandalą ir pristato naują Šiaurės Atlanto Santarvės politinį vadovą. Dienraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Prancūzų dienraščiai šiandien atsiliepia į vakar “New York Times” paskelbtą šalies prezidento Chiraco interviu. Dienraštis “Figaro” pažymi, kad Chiracas siekia ramesnių santykių su Jungtinėmis Valstijomis. Susitikimo su Amerikos prezidentu išvakarėse jis rodo norą susitaikyti, nors kalba apie greitą Irako nepriklausomybės atkūrimą, rašoma “Figaro” redakcijos straipsnyje.
Kitas prancūzų dienraštis “Liberation” mano, kad Chiraco kalbos apie kuo greitesnę Irako savivaldą yra populistinės. Pati greitos Irako savivaldos idėja yra puiki, tik, deja neįgyvendinama, rašo “Liberation”.
Jungtinių Valstijų dienraštis “Washington Post” šiandien spausdina Peterio Slevino apžvalgą, skirtą Prancūzijos ir Amerikos vyriausybių taikymuisi. “Susitikę Niujorke Bushas ir Chiracas ieškos bendros nuostatos dėl Irako ateities. Būtų labai gerai, jei jie rastų būdą suderinti smarkiai besiskiriančias savo pažiūras arba bent sutartų vienas kitam netrukdyti. Ir Amerikos, ir Prancūzijos vyriausybės turi atsižvelgti į tikrovę ir pakoreguoti savo galios politiką. Prancūzai siekia daugiašalio pasaulio, tačiau tikrovėje tokio daikto nėra. Vašingtone yra laikančių pasaulį švaria lenta, ant kurios gali rašyti ką nori, o tai irgi neatitinka realybės.
Šilto susitaikymo nesitikima. Neatsitiktinai Bushas ir Chiracas trumpai susitiks Jungtinių Tautų būstinėje, o Rusijos prezidentas Putinas nakvos Amerikos prezidento užmiesčio rezidencijoje Kemp Deivide, teigia dienraščio “Washington Post” apžvalgininkas Peteris Slevinas.
Paryžiuje amerikiečių angliškai leidžiamas dienraštis “International Herald Tribune” spausdina “New York Times” bendradarbės Elizabeth Bumiller apžvalgą, skirtą Busho kalbai Jungtinėse Tautose (JT). Ši kalba bus skirta ir tarptautinei bendruomenei, ir amerikiečiams. Joje bus stengiamasi apginti prezidento politiką Irake ir nesudaryti įspūdžio, kad Amerika priversta nusileisti ją kritikavusiems. Bushas sakys, kad nuversti Saddamą net be JT tiesioginės paramos buvo teisinga. Jis ragins stabdyti branduolinio ginklo platinimą, nes tik tokios pastangos gali padėti išvengti Irako konflikto pasikartojimo.
Labai panašiai Amerikos prezidento kalbą Jungtinėse Tautose, remdamasis jo interviu “Fox” televizijai, vertina ir Ispanijos dienraštis “Mundo”. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas ragins suteikti jo vadovaujamai organizacijai didesnį vaidmenį Irake, o Bushas įrodinės, kad JT Irake gali padėti, bet tikrai nesiūlys joms perimti Irako valdymo, rašo ispanų dienraštis “Mundo”.
Italijos Turino mieste leidžiamas dienraštis “Stampa” tvirtina, kad šiuo metu egzistuoja dvi Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO). Pirmoji turėtų greitai veikti, kai pasaulyje iškyla rimtos krizės, greitai apsispręsti dėl karo ir taikos. Tačiau ši JTO neveikė šaltojo karo metais ir tik porą kartų pasirodė politinėje arenoje tam karui pasibaigus - pavyzdžiui, kai Irakas okupavo Kuveitą.
Yra ir taikos bei atstatinėjimo Jungtinės Tautos. Ši organizacija veikia. Taika Irake yra ne tik Jungtinių Valstijų problema. Ja suinteresuotos ir Vokietija, ir Prancūzija, ir Rusija. Šių valstybių vadovai supranta, kad dar anksti perduoti valdžią patiems irakiečiams. Priimant Irako atstatymo rezoliuciją, ankstesnis susidūrimas su Jungtinėmis Valstijomis nepasikartos. Bet Jungtinių Tautų Organizacijos, visų pirma Saugumo Tarybos reforma, apie kurią kalba jos generalinis sekretorius Annanas, vargu ar pajudės iš vietos. Visiems aišku, kad Tarybos sudėtis ir veikimo būdas nebeatitinka politinės pasaulio tikrovės. Tačiau nuolatinės Saugumo Tarybos narės nenori permainų. Apie Tarybos reformą kalbama jau dvidešimt metų ir tikriausiai bus kalbama dar tiek pat, mano italų dienraščio “Stampa” redaktoriai.
Vokiečių dienraščio “Sueddeutsche Zeitung” redakcijos straipsnis skirtas tai pačiai problemai ir teigia tą patį, vadindamas nuolatines Saugumo Tarybos nares “reformos stabdytojų klubu”.
Didžiausiame Italijos dienraštyje “Corriere della Sera” spausdinamas šalies užsienio reikalų ministro Franco Frattini straipsnis apie JTO reformą. Italija tos reformos nuosekliai siekia. Pasak šalies užsienio reikalų ministro, karščiausiai ginčijamasi dėl Saugumo Tarybos pertvarkos, tačiau tai nėra vienintelė pertvarkos sritis. Visa JTO yra nelanksti, joje pastaruoju metu nuvertėjęs demokratijos idealas. Europos Sąjunga (ES) galėtų vaidinti Jungtinėse Tautose didesnį vaidmenį, bet tam priešinasi kai kurios ES narės, norinčios išlaikyti išskirtinę savo vietą. Glaudesnė ES integracija turėtų švelninti šiuos nesutarimus, tvirtina Italijos užsienio reikalų ministras Frattini.
Su spėjamos Europos statistikos biuro korupcijos tyrimo rezultatais šiandien bus supažindintas Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi, o rytoj itin slaptai - Europos Parlamento nariai. “Briuselis privalo liautis užkasinėjęs blogas žinias”, - teigia britų verslo dienraštyje “Financial Times” Europos Parlameno narys Chrisas Heatonas Harrisas.
“1999 metais dėl korupcijos ir blato skandalo atsistatydino visa Europos Komisija. Kaltinimai, kad dabartinė komisija stovėjo ir žiūrėjo, kaip plaunami milijonai mokesčių mokėtojų eurų, yra dar sunkesni. Pradinis Europos statistikos biuro finansinių piktnaudžiavimų tyrimas parodė, kad biuras buvo tikra vogimo įmonė. Biuras simuliavo revizijas, naudojo netikras banko sąskaitas, dvigubą sąskaitybą, išpūstus kontraktų įkainius, laužė viešųjų pirkimų taisykles. Tyrimas gali baigtis dviem būdais ir abu bus labai nemalonūs Komisijai. Viena išvada galėtų būti, kad Komisijos sąskaityba labai blogai atliekama ir prižiūrima. Nebuvo įvykdytos po ankstesnės Komisijos atsistatydinimo siūlytos reformos. Būtų galima nustatyti, kas už tai atsako.
Kita galima išvada - kad visi piktnaudžiavimai buvo padaryti dar iki šios Komisijos valdymo. Tada kaltų nebus. Atrodo, kad siekiama antrojo sprendimo. Bet kiltų dar daugiau klausimų ir atrodytų, kad bylą stengiamasi užkasti, pažymi Europos Parlamento narys Ch. H. Harrisas.
Daugelis Europos dienraščių šiandien rašo apie Olandijos užsienio reikalų ministro Jaapo Hoopo Schefferio paskyrimą naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi.
Schefferį, garsų savo palankumu Jungtinėms Valstijoms, rėmė Amerikos vyriausybė. Olandijos centro dešinės vyriausybė, kurioje jis buvo ministru, pasisakė už Europos integraciją ir už tvirtą transatlantinę sąjungą.
Kiti kandidatai buvo Kanados finansų ministras Johnas Manley, dėl savo priešiškumo karui Irake pelnęs Prancūzijos paramą, ir Norvegijos gynybos ministras. Prancūzija ir Kanada praėjusią savaitę atidėjo Schefferio paskyrimą, bet Europos valstybės Kanados kandidato neparėmė. Jo nenaudai buvo ir tai, kad NATO įprasta karo vadą rinkti iš Šiaurės Amerikos, o generalinį sekretorių - iš Europos, teigia Jungtinių Valstijų verslo dienraštis “Wall Street Journal”. Prancūzija, pasak jos politikų, nusileido “dėl europietiškojo solidarumo”.
