Vakarų spaudos apžvalgoje šiandien dvi temos - Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų santykių bangavimai bei arabų pasaulio reakcija į sąjungininkų pergales Irake. Trečiadienio (04.09) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Briuselyje leidžiamoje Amerikos verslo dienraščio “Wall Street Journal” Europai skirta laida spausdina apžvalgininkės Anos Eplbaum straipsnį “Žaidžiant rusišką ruletę”. Prieš pat Irako karo pradžią du į pensiją išėję rusų generolai buvo apdovanoti Irako gynybos ministerijos medaliais. Igoris Malcevas yra priešlėktuvinės gynybos, o Vladislovas Ačalovas - specialiųjų pajėgų žinovas. Žurnalistų klausiamas, už ką jis buvo apdovanotas, Ačalovas atsakė paslaptingai - jei jau gauni apdovanojimą, matyt, už ką nors. Veikiausiai už pagalbą rengiant Irako gynybą, rašo Eplbaum.
Pasak jos, tai visai atitinka bendrą tendenciją - kalbas apie rusiškų ginklų pardavimą Irakui, nesenus Pentagono kaltinimus, kad irakiečiai iš Rusijos gavo pažangios karinės technikos ir vakarykštį rusų kvietimą Žakui Širakui prisidėti prie “pagalių kaišymo į ratus” susitikimo Sankt Peterburge.
Taigi nuo 2001 metų vasaros, kai Džordžas V. Bušas pažiūrėjo Putinui į akis ir jo, žodžiais tariant, “įžvelgė jo sielą”, Rusijos ir Amerikos santykių ratas apsisuko, rašo Eplbaum. Pasak jos, dar neseniai Amerikoje visi buvo įsimylėję Gorbačiovą, o po to, kai jo kariai šaudė į Lietuvos laisvės gynėjus, visi jo nekentė. Vėliau visi mylėjo Jelciną, o kai kilo jo palaikytos korupcijos banga, visi jo nekentė. Atrodė, kad su Jelcinu šis ratas baigsis, tačiau Bušas įsimylėjo Putiną, o dabar, kaip ir reikėjo tikėtis, meilė baigiasi, teigia A. Eplbaum.
Visos Amerikos vyriausybės ir ypač ši labai daug kalba apie “amerikietiškas vertybes” ir tuo pačiu metu tiki, kad galima užmegzti prasmingus ir rimtus strateginius santykius su šalimis, kurioms tos vertybės svetimos, rašo ji. Tiesa, Rusija ir Jungtinių Valstijų interesai kai kuriose srityse sutampa ir tai tapo akivaizdu po rugsėjo 11-osios, bet Putinas valdo šalį, kurios generolai patarinėja Sadamui, mokslininkai parduoda branduolinę techniką Iranui, o kariuomenė kovoja purviniausią pasaulio karą Čečėnijoje. Visa tai nereiškia, kad su Rusija negalima bendradarbiauti, bet reikia jausti proporcijas. Nors dabar ir nemadinga taip sakyti, Jungtinių Valstijų santykiai su Britanija ir net su Vokietija bei Prancūzija yra gilesni ir labiau įsišakniję mūsų visuomenėse nei santykiai su Rusija. Vašingtoną daug daugiau dalykų sieja su Londonu, Paryžiumi, Roma bei Varšuva ir anksčiau ar vėliau tai visada atsispindi užsienio politikoje.
Galbūt Rusija keisis ir artės prie Vakarų, bet kol kas tai dar neįvyko, tad nereikėtų atsisakyti sąjungininkų, turinčių tas pačias vertybes ir prisiekinėti amžinos draugystės Rusijos vadovams, kurie pasaulį mato ir matys kitaip nei mes, rašo dienraštyje “Wall Street Journal” apžvalgininkė A. Eplbaum.
Vokiečių dienraštis “Sueddeutsche” pažymi, kad Rusija yra labai susirūpinusi ne tik dėl milijardinių paskolų Irakui, bet ir dėl įtakos visame regione. Irako opozicijos Tautinio kongreso centrinio komiteto narys Muvafakas Fatuchinas visai neseniai pareiškė, kad Rusija, Ukraina ir Baltarusija buvo Sadamo režimo draugės, todėl nedera joms grąžinti Sadamo įsiskolinimų už ginklų pardavimą. Vien įsiskolinimas Rusijai siekia bent 20 milijardų dolerių, rašo šiandien Vokietijos dienraštis “Sueddeutsche”.
Britų dienraštis “Guardian” spausdina Brajano Vaitekerio pastabas apie arabų pasaulio nuotaikas. “Amerikiečių pajėgoms įsitvirtinant Bagdade arabų pasaulis dar nenori susitaikyti su Sadamo Huseino režimo žlugimu. Daugelis Artimuosiuose Rytuose Irako puolimą vertina kaip dar vieną arabų ir musulmonų pažeminimą, panašų į pralaimėjimą prieš Izraelį 1967 metų kare. Arabų žiniasklaida pabrėžia civilių kančias, o kai kurie arabų apžvalgininkai tvirtina, kad terorizmas tėra vienintelis veiksmingas ginklas prieš Amerikos galią. Taip, pavyzdžiui, rašo Kaire leidžiamo dienraščio “Al-Gomhuria” apžvalgininkas Samiras Ragabas. Vaitekeris pažymi, kad arabų priešiškumas Amerikai paplitęs, bet visai nenaujas. Jis cituoja Kuveito atstovo Londone Chalido Tarano pareiškimą, kad tokie jausmai nėra nauji - arabų pasaulis visada Vakarus arba amerikiečius laikė priešais.
