Šioje Vakarų laikraščių apžvalgoje trys temos: izraeliečių ir palestiniečių susitaikymo galimybės, nejauki JAV ir Saudo Arabijos draugystė, padėtis Kuboje praėjus pusei šimtmečio nuo revoliucijos pradžios. Užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Laimantas Jonušys.
Vokietijos dienraštyje “Welt” teigiama, kad niekas kitas, tik Džordžas Bušas gali veiksmingai tarpininkauti tarp izraeliečių ir palestiniečių. "Bušas palankiai įvertino palestiniečių premjerą Mahmudą Abasą priimdamas jį Baltuosiuose rūmuose, - rašoma straipsnyje. - Dabar jis turi parodyti, kad tai padarė iš rimtųjų". Ligšiolinių Šarono nuolaidų nepakanka, - teigia komentaro autorius Dytrichas Alexanderis ir pateikia dar kelis reikalavimus, kuriuos Vašingtone kėlė Abasas: atsisakyti skiriamosios sienos, kurią palestiniečiai vadina apartheido siena ir kuri stovi jų žemėje; paleisti 5 tūkstančius kalinių, dalis kurių Izraelio kalėjimuose praleido ilgą laiką nepateikus jiems kaltinimų, ir panaikinti apribojimus, varžančius palestiniečių judėjimo laisvę.
Išsamiau apie daug ginčų keliančios sienos projektą rašoma amerikiečių laikraštyje “Christian Science Monitor”. "Skiriamoji tvora, statoma jau metus, nusitęs šimtus kilometrų - ją sudarys trijų metrų aukščio siena, aštri viela ir gilūs grioviai. Ko gero, ji jau dabar padeda užkirsti kelią potencialiems savižudžiams sprogdintojams, norintiems patekti į Izraelį", - rašoma trumpame laikraščio komentare, bet čia pat priduriama: "Pono Bušo ir kitų požiūriu, šis barjeras taip pat yra kliuvinys taikos procese, vadinamame gairių planu, nes jis perskiria didelius žemės plotus, kurie galiausiai turėtų priklausyti palestiniečių valstybei."Christian Science Monitor” straipsnyje pabrėžiama, kad iš tikrųjų ši siena atskiria palestiniečius nuo palestiniečių ir aneksuoja dalį okupuotų žemių.
Britanijos dienraštyje “Financial Times” teigiama, kad tokiu būdu aneksuojama dalis sudaro 12 procentų žemės, kuri turėtų priklausyti palestiniečiams.
Laikraštyje “Scotsman” teigiama, kad izraeliečiai jaučiasi sugniuždyti dviejų dalykų: keletą metų trunkančio teroro ir pasaulio visuomenės nusigręžimo nuo jų. Tačiau jeigu Izraelis jausis užspeistas į kampą, jis bus dar mažiau linkęs daryti nuolaidas, - teigia straipsnio autorius Normanas Lebrechtas. Pasak jo, abi pusės kelia teisėtus reikalavimus: Izraelis turi sustabdyti skiriamosios sienos statymą, atsisakyti naujakurių gyvenviečių Vakarų Krante ir leisti sukurti palestiniečių valstybę 2005 metais. Arielis Šaronas teigia, kad iki Izraelio atsitraukimo palestiniečiai turi nuginkluoti teroristines organizacijas. Toliau Škotijos laikraščio straipsnyje teigiama, kad abu reikalavimai įvykdomi. "Joks racionalus žmogus nesitiki tvirtos taikos artimoje ateityje. Geriausia perspektyva yra nejauki pusiausvyra, panašiai kaip tarp Indijos ir Pakistano, bet ir ji bus įgyvendinta tik tada, kai Izraelis jausis saugus, o palestiniečiai turės normalią savo valstybę".
Amerikiečių laikraščiai svarsto opų JAV santykių su Saudo Arabija klausimą. “New York Times” redakcijos straipsnyje kalbama apie prielaidas, kad neseniai paskelbtoje Kongreso ataskaitoje apie rugsėjo 11-osios teroro antpuolį, įslaptintuose puslapiuose aprašyta, kaip aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnai pumpavo šimtus milijonų dolerių į labdaros ir kitokias organizacijas, kurios įtariamos padėjusios finansuoti šią teroristinę operaciją. Straipsnyje teigiama, kad Saudo Arabija turėtų rimtai ištirti įtariamus ryšius, tuo labiau kad ši valstybė pati yra “Al Qaeda” taikinys, kaip parodė šio pavasario bombų sprogimai Rijade.
Laikraštyje “Los Angeles Times” šiuo klausimu negailestingai kritikuojamas Džordžas Bušas: "Dabar visai aišku, kad prezidentas, nenorėdamas narplioti Saudo Arabijos ryšių su Osama bin Ladenu, puolė Huseiną kaip politiškai parankų atpirkimo ožį. Nukreipdamas dėmesį nuo musulmonų fanatikų tinklų, sutelktų Saudo Arabijoje, Bušas nukreipė į šoną karą su terorizmu". Straipsnio autorius Robertas Šėras daro prielaidą, kad Kongreso ataskaitos medžiaga apie Saudo Arabiją įslaptinta todėl, kad ji demaskuotų JAV valdžios ir paties Bušo neveiklumą grėsmės, kylančios iš Saudo Arabijos, akivaizdoje.
Kubai savaitgalį atšventus revoliucijos pradžios 50-mečio jubiliejų, spauda dar komentuoja padėtį šioje šalyje. Dienraštis “Wall Street Journal” pabrėžia, kad metinių proga nebuvo jokios amnestijos politiniams kaliniams, nors jų neseniai padaugėjo: kovo mėnesį dar 75 žmonės buvo nuteisti kalėti vidutiniškai po 20 metų - iš esmės vien už tai, kad bandė įgyvendinti žodžio ir susirinkimų laisvę. Be to, trims žmonėms įvykdyta mirties bausmė už bandymą pagrobti keltą ir nuplaukti juo į Jungtines Valstijas.
Laikraštyje “Suddeutsche” primenama, kad būtent dėl šių represijų Europos Sąjunga įvedė Kubai diplomatines sankcijas, o Kubos vadovas Fidelis Kastras savo šventinėje kalboje pykčio žaibus laidė nebe į tradicinį priešą - JAV, o į Europos Sąjungą. "Senatvėje revoliucijos vadas įžvelgė horizonte naują priešą, bet vaizdas jam vis labiau plaukia akyse", - komentavo straipsnio autorius Peteris Burghartas ir toliau teigė, kad toks puolimas išduoda Kastrą apėmusią paniką. "Nuo 1993 metų Europos Sąjunga Kubai pervedė apie 145 milijonus eurų ir, žlugus pagrindinei rėmėjai Tarybų Sąjungai, tapo svarbiausia prekybos partnere". Pietų Vokietijos laikraščio straipsnyje pabrėžiama, kad Europos Sąjungos valstybių pagalbos atsisakymas Kubai daug kainuos, juolab kad smukus cukraus pramonei bei turizmui Kubos ūkis visiškai įklimpo. O nenoriai įsileidus JAV dolerius, šalyje formuojasi dvi gyventojų klasės ir tai kai kuo primena tą padėtį, su kuria Kastras kadaise kovojo.
