Vakarų dienraščių pirmuose puslapiuose pirmadienį (07.07) - Korsikos referendumas, Jungtinių Valstijų prezidento Busho kelionė į Afriką, savižudiškas savaitgalio sprogdinimas Maskvoje, Britanijos vyriausybės ir visuomeninio transliuotojo BBC konfliktas bei partizaninis karas Irake
Italijoje, Milane, leidžiamas dienraštis “Corriere della Sera” spausdina apžvalgą, pavadintą “Antausis Chiracui”. Korsikos gyventojai atmetė Prancūzijos vyriausybės siūlytą salos statuso reformą. Referendumo rezultatas yra tikras antausis Prancūzijos prezidentui Chiracui ir ministro pirmininko Raffarino vadovaujamai vyriausybei, tvirtinusiai, kad referendumo “taip” parodytų Korsikos gyventojų prisirišimą prie Prancūzijos. Tiesa, pralaimėjusi jaučiasi ir dalis Korsikos politinės klasės, tikėjusi, kad referendumo pritarimas reformai padės išeiti iš beviltiško pastarųjų metų sąstingio, rašo dienraštis “Corriere della Sera”.
Jungtinėse Valstijose, Niujorke, leidžiamo “Times” žurnalistė Elaine Sciolino irgi primena, kad Prancūzijos vyriausybė tvirtino, jog balsuodami už savo salos statuso pakeitimą korsikiečiai parodys savo meilę Prancūzijai. Tačiau referendumas buvo blogai parengtas, reformų esmė sunkiai suprantama, o patys referendumo rezultatai Prancūzijai neįpareigojantys. Rinkėjus įpykino tai, kad prieš pat referendumą buvo sulaikytas separatistas Yvanas Colonna, įtariamas Korsikos gubernatoriaus nužudymu. Salos gyventojai įtarė, kad Prancūzijos vyriausybė susitarė su Colonna ir norėjo jo sulaikymą pateikti kaip Prancūzijos vyriausybės pergalės prieš terorizmą Korsikoje ženklą, taip laimėdama daugiau balsų už reformas.
Prancūzijos dienraščiai spausdina politikų atsiliepimus apie referendumo rezultatus. Paryžiuje leidžiamas “Monde” pažymi, kad referendumas buvo tik patariamasis, bet su jo rezultatais privalu skaitytis. Prezidentas Chiracas apgailėjo referendumo baigtį ir paragino Korsikos gyventojus “kovoti su ūkio, visuomenės ir kultūros krize”.
Kairės pakraipos dienraštis “Liberation” mano, kad balsuodami “ne” salos gyventojai išsakė savo nepasitikėjimą Prancūzijos vyriausybę ir vietos valdžia.
Didžiosios Britanijos dienraščiai šiandien rašo apie prasidedančią Jungtinių Valstijų prezidento George’o W. Busho kelionę į Afriką. Laikraštis “Times” mano, kad penkias dienas truksianti kelionė rodo didėjančią Afrikos svarbą strateginiams Amerikos interesams ir galbūt Busho perrinkimui antrai kadencijai. Pirmasis sustojimas bus politiškai nestabilioje ir labai turtingoje naftos Nigerijoje. Per pastaruosius trejus metus Jungtinių Valstijų investicijos čia padvigubėjo.
Neseniai Baltieji rūmai paskelbė apie 15-os milijardų dolerių pagalbą kovoje su AIDS, todėl Bushas lankysis Ugandoje ir Botsvanoje, sėkmingai kovojančiose su šia infekcija.
Pasak dienraščio “Guardian”, Bušas nori sustiprinti savo, kaip užjaučiančio ir krikščioniško politiko, padedančio daug kentėjusiam žemynui, įvaizdį.
Paryžiuje leidžiamas dienraštis “International Herald Tribune” spausdina rašytojo Alexanderio McCall Smitho straipsnį “Bushas gali žengti moralų žingsnį”.
Busho kelionės maršrute McCall Smithas išskiria Botsvaną, kurioje kas trečias gyventojas yra užsikrėtęs AIDS, o kai kuriose vietose užsikrėtusieji sudaro pusę gyventojų. Vyriausybės rengiami vajai išaiškino gyventojams, kad galimybė užsikrėsti ir susirgti yra labai didelė, bet to rezultatas yra priešingas, nei tikėtasi - žmonės į beveik visuotinį pavojų numojo ranka.
Bushas parodė rūpinimąsi Afrika ir įsipareigojo kovoti su liga. Bet tą patį daryti turi ir Afrikos vadovai. Bet jų valstybių biudžetai yra apsunkinti skolų. Tiesa, Botsvana yra pasiturinti šalis ir neįsiskolinusi. Tačiau kitos valstybės yra skolų spaudžiamos. Jei Bushas tikrai nori padėti, jis turės žengti moralinį žingsnį. Afrika jam bus išbandymas. Dažnai sakoma, kad apsilankymo Afrikoje patirtis yra perkeičianti. Taigi, Bushas Afrikoje gali būti geru žmogumi, rašo dienraštyje “International Herald Tribune” Alexanderis McCall Smithas.
Turino mieste leidžiamas italų dienraštis “Stampa” rašo apie jaunas savižudes čečėnes, žuvusias šeštadienį Tušine. “Čečėnų garbės kodeksas savižudybę smerkia, bet įpareigoja keršyti. Visos šios jaunos moterys prarado daug artimųjų. Jų karta užaugo per karą ir dabar moka rusams kraujo skolą”, - teigia “Stampa”
Vokietijoje, Miunchene, leidžiamas dienraštis “Sueddeutsche Zeitung” mano, kad savižudiškas sprogdinimas Maskvoje rodo, kad Čečėnijos konfliktas panašėja į palestiniečių intifadą. Moterys savižudės paliudijo, kad čečėnų visuomenė yra persiėmusi neapykanta. Tai rezultatas žiauraus karo, kurio Maskva galėjo ir išvengti,rašo “Sueddeutsche Zeitung” .
Kitas vokiečių dienraštis “Welt” konstatuoja konflikto Čečėnijoje dviprasmybę. Čečėnai siekia nepriklausomybės ir kaunasi su žiauria okupacine rusų kariuomene, bet griebiasi terorizmo. Rusijos valdžia, panašiai kaip Jungtinių Valstijų, Vokietijos ar Britanijos vadovybė, turi teisę kovoti su terorizmu. Taigi nežinia, kokia išeitis, bet krizę galėtų sušvelninti didesnė Čečėnijos nepriklausomybė, mano vokiečių dienraštis “Welt”.
Britanijos dienraščiai šiandien laukia parlamento užsienio politikos komiteto ataskaitos paskelbimo. Ataskaita atmeta kaltinimą vyriausybei, kad ji, norėdama pateisinti Britanijos dalyvavimą Irako kare, iškreipė žvalgybos žinias apie Irako masinio naikinimo ginklus. Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis anoniminiais šaltiniais žvalgyboje, apkaltino premjero Tony Blairo padėjėją ryšiams su žiniasklaida Alisterą Campbelą. Parlamento ataskaita stato BBC į labai keblią padėtį.
Dienraštis “Times” rašo apie vakar sušauktą skubų BBC globėjų tarybos posėdį, svarsčiusį galimą atsakymą į ataskaitą. Kol kas ir vyriausybė ir BBC nesirengia nusileisti. Sekmadienį premjeras Tony Blairas dienraščiui “Observer” sakė, kad vyriausybei buvo mesti labai rimti kaltinimai. O BBC generalinis direktorius Gregas Dike’as ir žinių tarnybos vadovas Richardas Sambruckas tvirtina, kad korespondento Andrew Gilliano pranešimas grįstas patikima informacija.
Dienraštis “Guardian” spėja, kad vyriausybės ir transliuotojo ginču galbūt paprasčiausiai stengiamasi nukreipti dėmesį nuo fakto, kad vyriausybė neturėjo patikimų įrodymų apie Irako masinio naikinimo ginklus.
Dešinės pakraipos dienraštis “Daily Telegraph” šiandien spausdina apžvalgininkės Barabaros Amiel straipsnį, pavadintą “Reikia BBC dezinfekuoti, kol ji neapnuodijo naujos kartos”. Apžvalgininkė tvirtina, kad jau keli dešimtmečiai BBC žinios ir programos yra nesusipratimas. Bet, kaip įprasta, tik nukentėję tai pastebi. Dabar nukentėjusių daug - vyriausybė pasipiktino pranešimais apie jos elgesį su žvalgybos pranešimais, kiek anksčiau opozicija pasipiktino informacija apie savivaldybių rinkimus, Izraelio vyriausybė prieš savaitę atsisakė bendradarbiauti su BBC dėl dokumentinio filmo, tvirtinančio, kad Izraelis priklauso nepatikimų valstybių kategorijai.
BBC licencijoje sakoma, kad ji turi būti nepriklausoma nuo vyriausybės ir objektyvi. Tačiau pastaruoju metu visuomeninis transliuotojas atstovauja kairiajam leiboristų sparnui.
Ką daryti? Galbūt vertėtų pabandyti amerikietišką variantą - Jungtinėse Valstijose nėra visuomeninio transliuotojo, yra tik visuomeninio transliavimo sistema, beveik visiškai priklausoma nuo savanoriškos paramos. Amerikietiška visuomeninio transliavimo sistema sukuria daug gerų kultūros ir pramoginių laidų bei transliuoja geriausią BBC produkciją. Įvedant amerikietišką tvarką, reiktų atsisakyti tiesioginės valstybės paramos BBC ir abonementinio mokesčio. Dar viena galimybė - palikti visuomeninį transliuotoją, bet uždrausti jam rengti žinių ir visuomenės programas, paliekant tik tai, ką BBC visada darė gerai - komediją, dramą ir muziką, siūlo dienraštyje “Daily Telegraph” apžvalgininkė Barbara Amiel.
Jungtinių Valstijų verslo dienraščio “Wall Street Journal” Europai skirta laida šiandien spausdina redakcijos straipsnį, raginantį kuo greičiau pripažinti, kad Irake prasidėjo partizaninis pasipriešinimo karas. Karo Irake priešininkai tvirtino, kad pokaris bus sunkus, tad neverta net pradėti. Apklausos rodo, kad visuomenės parama pastangoms Irake mažėja.
Akivaizdu, kad pasipriešinimą organizuoja Saddamo režimo likučiai, remiami viso pasaulio džihadistų, norinčių žudyti amerikiečius. Šį pasipriešinimą galima įveikti, bet svarbu kuo greičiau sąžiningai pripažinti ir paaiškinti visuomenei, kas vyksta Irake. Amerikos karai rodo, kad visuomenė sutinka su nuostoliais, jei mano, kad karas teisingas ir kad vadovybė žino, ką daro. Tačiau visuomenės parama mažės, jei kils įtarimas dėl vyriausybės sąžiningumo. Prezidentui Bushui derėtų nusakyti karo su partizanais tikslus ir būdus, nelaukiant, kol žuvusių karių daugės ir karo priešininkai suras vis daugiau jiems pritariančių, rašo dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai.
