Pirmadienį (06.30) visų Vakarų dienraščių pirmuosiuose puslapiuose kartojasi dvi temos - paliaubos Artimuosiuose Rytuose ir amerikiečių aktorės Katharine Hepburn mirtis. Rašoma ir apie Iraką, o Amerikos dienraštis “Washington Post”, be kita ko, įspėja, kad Lietuva gali prarasti Jungtinių Valstijų paramą. Spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
Italijoje leidžiamo dienraščio “Stampa” apžvalgininkas Igoris Manas taip rašo apie pirmuosius Artimųjų Rytų taikos proceso žingsnius: “Šventojoje žemėje prasidėjo tiesos savaitė. Trijų mėnesių paliaubos, su kuriomis sutiko “Hamas”, Islamo džihadas ir Aksos kankinių brigada, yra taikos kelio gairių patikrinimas. Jei iki kito šeštadienio Izraelis nenužudys nė vieno palestiniečių smogiko, o Izraelyje nesusisprogdins nė vienas savižudis palestinietis, Izraelio vyriausybė ir palestiniečių savivalda gaus kiek deguonies ir pagaliau galės pradėti tartis”.
Pasak Mano, taikos gairės, kurias prižiūrėti įsipareigojo Jungtinės Amerikos Valstijos, žymi sunkų kelią. Izraelis turės susitaikyti su tuo, kad jis yra tik viena iš daugelio Artimųjų Rytų valstybių, privalanti taikiai sugyventi su “pasibaisėtinais pusbroliais” - palestiniečiais. O palestiniečiai turės pasitenkinti maža tėvyne. Tai labai sunku. Tačiau kita galimybė - nesibaigiančios žudynės, rašo dienraštyje “Stampa” apžvalgininkas Igoris Manas.
Britų dienraštis “Telegraph” spausdina straipsnį, pavadintą “Taktinis “Hamas” padorumas”.
Visos palestiniečių teroro organizacijos veikia palestiniečių savivaldos panosėje ir visos jos pripažįsta Yassero Arafato valdžią, kurio “Fatha” judėjimas vakar kalbėjo “Hamas” ir Islamo džihado vardu. Arafatas prisiima paliaubų nuopelną, tačiau atsiriboja nuo savižudžių ir smogikų. Izraelis sakosi paliaubomis netikįs ir vadina jas bandymu laimėti laiko. Nors Izraelio laikysena susilauks Vakarų politikų ir žiniasklaidos kritikos, ją galima suprasti - paliaubos negarantuoja Izraelio saugumo.
Daug priklausys nuo kaimyninių režimų, visų pirma Irano ir Sirijos, kuriuos spaudžia Jungtinės Valstijos. Busho vyriausybė pasiryžusi spausti visas puses, todėl Arielis Sharonas nenori prisiimti atsakomybės už šio taikos plano žlugimą. Kariuomenės atitraukimas iš Gazos yra tvirtas taikos gestas. Į jį arabai turėtų atsakyti ryžtingiau, nei tai darė iki šiol, rašo britų dienraščio “Daily Telegraph” redaktoriai.
Kitas britų dienraštis “Times” pažymi, kad vakarykštis Vokietijos vyriausybės sprendimas sumažinti mokesčius gali rodyti, jog Gerhardas Shroederis įgijo daugiau pasitikėjimo. To bent tikėjosi jo patarėjai, palaikę žlugusį metalo darbuotojų streiką geru ženklu. Shroederis gali sau leisti mažiau nei iki šiol skaitytis su profesinėmis sąjungomis.
Tačiau kritikai puola Shroederio miglotą finansavimo planą. Privatinimo, skolinimosi ir valstybės paramos mažinimo derinys turėtų kompensuoti sumažintus mokesčius. Parduoti valstybės įmones, tokias kaip “Telekomas”, laikas labai netinkamas. Žemės pardavimas irgi atneštų nedaug pelno, rašo britų dienraštis “Times”.
“New York Times” apžvalgininkas Markas Laendleris pažymi, kad mokesčių mažinimas yra mažiausiai ginčų kelianti Shroederio ūkio reformos dalis. Pensijų reforma ir darbo įstatymų liberalizavimas susilaukė didžiausio pasipriešinimo.
Verslo dienraščio “Wall Street Journal” laidoje Europai pažymima, kad mokesčius mažina ne tik Vokietija - to paties siekia Austrija ir Prancūzija. Dėl to susirūpinusi Europos Komisija, kuri jau įspėjo Vokietiją dėl biudžeto deficito, jau antrus metus viršijančio euro zonos normą. Jei Vokietijos pavyzdžiu paseks kitos vyriausybės, euro pastovumo sutarčiai būtų smogtas mirtinas smūgis, rašo “Wall Street Journal”.
Vokiečių dienraščiai nesutaria dėl šalies mokesčių reformos. Frankfurto dienraštis “Allgemeine” ją sveikina, tvirtindamas, kad pagaliau vyriausybė nuveikė šį tą teigiamo.
Miunchene leidžiamas “Sueddeutsche Zeitung” vadina mokesčių reformą kvailyste, o kanclerį Shroederį - konjunktūros Hariu Poteriu. Dienraštis įtaria, kad reforma tėra taktinis ėjimas, kuriuo siekiama atitraukti dėmesį nuo kitų vyriausybės sprendimų.
Dienraštis “Welt” mano, kad mokesčių reforma gali padėti išjudinti Vokietijos ūkį, bet jos vienos nepakanka.
Dauguma didžiųjų Vokietijos dienraščių džiaugiasi dėl žlugusio metalo pramonės darbininkų streiko. “Sueddeutsche Zeitung” tikisi, kad tai bus gera pamoka profesinei sąjungai, surengusiai šį streiką Rytų Vokietijoje.
Frankfurto dienraštis “Allgemeine” sveikina vienos įtakingiausių Europos profesinių sąjungų pralaimėjimą ir mano, kad jis prie ūkio atsigavimo prisidės daug labiau už vyriausybės mokesčių reformą.
Britų verslo dienraštis “Financial Times” šiandien spausdina Marko Brzezinskio straipsnį “Amerika turi išvengti Čečėnijos spąstų”.
Pranešimai apie svetimšalius kovotojus Irake turi kelti Jungtinių Valstijų ir Britanijos susirūpinimą dėl taikos ir saugumo šioje šalyje. Vis dažniau pranešama apie koalicijos pajėgų susidūrimą su Sirijos, Saudo Arabijos, Jemeno, Alžyro ir Libano piliečiais ir net su čečėnais.
Tai primena antrojo Čečėnijos karo įvykius. Žinoma, Čečėnija ir Irakas daug kuo skiriasi, tačiau svetimšalių kovotojų vaidmuo abiejose vietose yra panašus. Jie siekia nužudyti kuo daugiau okupantų karių ir taip spausti okupuojančią kariuomenę pasitraukti. Jų srautą yra sunku valdyti, nes absoliuti sienų kontrolė net su kaimyninių valstybių pagalba neįmanoma.
Ką Irake koalicijos pajėgos gali padaryti kitaip nei Rusija Čečėnijoje, - nesusipriešinti su vietos gyventojais. Rusija pažadėjo Čečėniją atstatyti, bet gyvenimas ten kol kas tik blogėja. Jei Irake koalicija negalės išspręsti esminių gyventojų problemų bei negerbs tautinio ir religinio irakiečių orumo, perspektyvos nėra šviesios. Dar yra nedidelė galimybė neįklimpti Irake. Tam reikia ne tik ginklų, bet ir sviesto, dienraštyje “Financial Times” rašo apžvalgininkas Markas Brzezinskis.
O Jungtinių Valstijų dienraštis “Washington Post” šiandien spausdina Jacksono Diehlo apžvalgą, skirtą prezidento George’o W. Busho užsienio politikai. Toje politikoje netikėtai svarbią vietą užėmė amerikiečių apsaugojimas nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo. Valstybėms, kurios šiuo klausimu nepasirašys dvišalių sutarčių, grasinama atimti Jungtinių Valstijų pagalbą. “Lietuva, Rumunija ir Bulgarija, panašiai kaip daug kitų šalių, gali manyti, kad santykiuose su Vašingtonu yra svarbesnių dalykų, tačiau ši vyriausybė turi du prioritetus - karą su terorizmu ir Tarptautinį teismą”, rašo “Washington Post” Jacksonas Diehlas.
Europos ir Šiaurės Amerikos dienraščiai šiandien mini garsią aktorę Katharine Hepburn, kuri mirė sekmadienį, eidama 97 metus.
“Nepriklausomas Hepburn gyvenimas ir stiprios herojės, kurias ji vaidino kine, padarė aktorę pavyzdžiu kelių kartų moterims”, rašo “New York Times”. Panašiai prisimena garsią aktorę Paryžiaus dienraštis “Le Monde”: ji buvo nepriklausomos ir stiprios moters pavyzdys.
Milane leidžiamas įtakingas “Corriere della Stampa” spausdina kino kritiko Tulijaus Keziko nekrologą, kuriame Katharine Hepburn prisimenama kaip keturiais “Oskarais” apdovanota, bet nė vieno iš jų neatsiėmusi aktorė. Kezikas primena Katharine Hepburn kredo: “Vaidyba nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia - gyvenimas. Tai yra gimimas, meilė, skausmas ir galų gale - mirtis”.
