Penktadienio (06.13) spaudos apžvalgoje - NATO ir Europos Sąjunga. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė.
Ar NATO turės kitus namus? - klausia dienraštis “New York Times”, komentuodamas Amerikos gynybos ministro Donaldo Ramsfeldo pareiškimą, kad jei Belgija nepakeis įstatymo, leidžiančio apkaltinti amerikiečių pareigūnus karo nusikaltimais, tai gali pastūmėti Santarvę pakeisti savo būstinę. Stačiokiškas Rasmfeldo pareiškimas nutraukti finansavimą naujai NATO būstinei Briuselyje, sustiprino pasipiktinimą Amerika būtent tuo metu, kai, atrodo, Šiaurės Atlanto Santarvė buvo bepradedanti taisyti dėl Irako pašlijusius vidaus santykius. “New York Times” mano, kad Ramsfeldo išpuolis pakurstys nacionalistines nuotaikas Santarvėje ir apsunkins pastangas pastūmėti pertvarką. Ramsfeldas jau užgožė pastangas padaryti NATO veiksmingesnę, kaip reikalavo Vašingtonas.
Pasak dienraščio, šis Belgijos įstatymas, beje, pagal kurį įvairios grupės jau pateikė kaltinimus Amerikos prezidentui Bušui, viceprezidentui Čeiniui, užsienio reikalų ministrui Pauelui, o neseniai generolui Frenksui, kelia nerimą visoms NATO šalims, bet dauguma skundžiasi, kad Ramsfeldas, beje, buvęs Amerikos ambasadorius NATO, tyčia drumsčia vandenį ir siekia išlaikyti dėl Irako kilusią įtampą.
Savaitraštis “Economist” rašo apie nelengvas Santarvės pastangas atgauti buvusią galią. Pasibaigus šaltajam karui NATO reikėjo naujos misijos, bet visos pastangos ją numatyti ateidavo ir praeidavo. Kosovo epizodas Vašingtonui parodė, kad karas pagal komiteto įsakymą nepatartinas, Santarvės paramą Amerikai po rugsėjo 11-osios Vašingtonas beveik atmetė, tiesa, NATO pagyvino Prahos susitikimas, bet visa gyvybė išblėso per ginčą dėl Irako. “Economist” viliasi, kad gynybos ministrų susitikimas vis dėlto sugrąžins NATO po Prahos būtą pagyvėjimą. Nors kalbų kaip visada būta daug, vis dėlto būta ir pastangų suteikti Santarvei šiuolaikiškesnės karinės organizacijos įvaizdį - kuriant NATO greitojo reagavimo pajėgas. Tiesa, tai Amerikos idėja, iš dalies siekiant priversti europiečius įveikti savo karinį atsilikimą. Tai bus panašios pajėgos į Europos Sąjungos kuriamą padalinį, kuris galėtų veikti tada, kai NATO nuspręstų nedalyvauti. Bet įdomu tai, rašo “Econimst”, kad, nepaisant gandų apie NATO merdėjimą, Santarvė yra kaip visada aktyvi - netrukus ji imsis pirmos operacijos už Europos ribų, perimdama vadovavimą tarptautinėms pajėgoms Afganistane, padės Lenkijos taikdariškai misijai Irake, NATO tebėra aktyvi Balkanuose. Tačiau niekas negali prislopinti kalbų, kad NATO yra per griozdiška kovai su tarptautiniu terorizmu, ar kad vieną gražią dieną ji liks tik Amerikos tarnaitė, rašo “Economist”.
Dienraštis “Wall Street Journal” apgailestauja, kad vieną ambicingiausių per keturis dešimtmečius bandymų pertvarkyti Europos žemės ūkį užblokavo Prancūzija ir Vokietija, stojančios piestu prieš subsidijų apkarpymą, kuris pažeistų dabartinį subsidijų ir pagaminamos produkcijos ryšį.
Kitos Europos Sąjungos narės, tarp jų Britanija ir Skandinavijos šalys, reikalauja kardinaliai keisti žemės ūkio subsidijų sistemą. Tokia aklavietė, anot dienraščio, kelia rimtų problemų ir gali atsiliepti Pasaulio prekybos organizacijos deryboms.
Dienraštis “Financial Times” prezidento Širako ir kanclerio Šrioderio susitarimą vadina tiesiog niekingu ir rašo: Europos Sąjungos vadovai sako norį būti mylimi. Lakeno susitikime jie paskelbė - Europos Sąjunga ir jos institucijos turi priartėti prie piliečių - bet dvi didžiosios valstybės ima ir už uždarų durų priima sprendimą. Dienraštis sutinka, kad neoficialus Širako ir Šrioderio susitarimams užkirsti kelią žemės ūkio reformai ne pirmas ir nepaskutinis, bet labai nemaloni užuomina į potencialius susitarimus “aš tau tu man”, kurie gali beveik paralyžiuoti Europos Sąjungą, kai 2004 metais ji išsiplės iki 25 narių. Europos Konvento vadovas Valery Žiskaras Destenas bando sustiprinti balsavimą kvalifikuota dauguma išsiplėtusioje bendrijoje, bet tokie sandoriai rodo, kad net ir netekus veto balso, ciniškos sutartys gali turėti tokį pat rezultatą, rašo “Financial Times”.
Europos Konventui renkantis posėdžiui prieš Salonikų aukščiausiojo lygio susitikimą kitą savaitgalį, dienraštis “International Herald Tribune” spausdina Europos reikalų ekspertės Heaher Grabės straipsnį “Europa netrukus turės naujus darbužius”. Kitą savaitę Konventas padės paskutinį tašką Europos Sąjungos Konstitucijos projekte ir konvento prezidentas tikisi, kad Konstitucija išgyvens pusę šimtmečio. Pasak straipsnio autorės, konventas pateikė keletą vertingų pasiūlymų, bet to negana, nes išsiplėtusi Europa keisis labiau, nei tikisi projekto kūrėjai. Iš Konvento buvo tikimasi diskusijų apie ateitį, bet jis susitelkė į dabartines bendrijos problemas. Pasak H. Grabės, daugiau narių ir didesnė įvairovė darys didelį spaudimą Europos Sąjungos struktūroms. Plėtra atneš ir kokybinius pokyčius, pirmiausia bendrijos užsienio ir vidaus politikai. Užsienio politika įgaus vis didesnę reikšmę, nes bendrija, apimdama pusę Europos žemyno ir įgydama naujas nestabilias kaimynes, turės naujų įsipareigojimų. Vidaus politikoje irgi reikalingas didesnis laisvumas.
Narės dar turės progą peržiūrėti Konstituciją, tačiau straipsnio autorė mano, kad jei dabar gynybos pozicijas užėmusios vyriausybės nesutiks su dar radikalesnėmis reformomis, nei siūlo Konventas, pasiekti konsensusą tarp 25 bus dar sunkiau, rašo H. Grabė dienraštyje “International Herald Tribune”.
Vakarų laikraščiai pesimistiškai komentuoja Artimųjų Rytų susitaikymą. “Gairių kelias į niekur” - tokiu pavadinimu redakcinį straipsnį spausdina dienraštis “Financial Times”. Kraujo praliejimas Jeruzalėje ir Gazoje praėjus mažiau nei savaitei nuo pritarimo taikos gairių planui buvo daugiau negu tikėtinas, o jei dar tiksliau, tai neužbaigtas gairių planas vedė į niekur. Pasak “Fianacial Times”, plano problema ta, kad, kaip ir Oslo taikos sutartys, abiejų pusių ekstremistams jis palieka veto balsą. Izraelio premjeras Šaronas iš dalies tai pripažino, vakar palestiniečių premjerą Abasą pavadindamas apipešiotu viščiuku. Iš tiesų Abasui dar reikia išsikovoti savo vietą po saule šalia veterano Jasiro Arfato. Jis neturės įtakos “Hamas” tol, kol Šarono vyriausybė tęs “Hamas” vadovų medžioklę. Kitaip tariant, Abasas turi valdyti smurto monopolį palestiniečių teritorijose, o tai jis gali padaryti tik tada, kai žmonės patikės, kad jis gali išsiderėti nutraukti Izraelio užimtų palestiniečių žemių okupaciją, bet tam taikos gairių planas yra per daug neapibrėžtas, rašo “Fianancial Times”.
Savaitraštis “Economist” pažymi, kad šviesos spindulys retai taip greitai vėl dingsta, bet šios savaitės įvykiai Artimuosiuose Rytuose vėl atsidūrė aklavietėj. Ar yra kokia nors išeitis? - klausia “Economist” ir atsako - galimas daiktas, kad ne. Ababas yra labai lengvai pažeidžiamas. Jis supranta, kad turi pažaboti palestiniečių smurtą prieš Izraelį, jei nori, kad Amerika būtų suinteresuota nutraukti Izraelio užimtų palestiniečių žemių okupaciją. Bet rankas jam suriša palestiniečiai, nesutinkantys su Abaso veiksmų logika. Bet ko Abasas mažiausiai tikėjosi - tai, kad jį skandins pats Šaronas, jo taikos partneris, su kuriuo prieš savaitę Akaboje spaudė rankas. “Economist” nuomone, Izraelio bandymas nukauti “Hamas” vadovą visiškai surišo Abasui rankas įtikinti “Hamas” skelbti paliaubas. Tačiau net dabar, kai viltis labai menka, bet koks nors susitarimas su “Hamas” reikštų vienintelę, nors ir tolimą perspektyvą į taiką. Bet be visuomenės paramos ar politinių įgaliojimų Abasas neturi galios pasiųsti saugumo pajėgų suimti islamistų ir kitų karingų grupuočių, rašo “Economist”.
