Šiandien Vakarų dienraščiai labai daug dėmesio skiria sekmadienį prasidėjusiam didžiųjų pramonės valstybių vadovų susitikimui Eviane, dar prisimena Peterburgo jubiliejaus iškilmes bei svarsto kitus klausimus. Užsienio laikraščių apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.
“J. Chiracas (Ž. Širakas) privertė turtinguosius susėsti prie vieno stalo su vargšais” - pavadino savo vedamąjį prancūzų dienraštis “Figaro”. Dienraštis pastebi, jog Chiracas nuosekliai kuria savo, kaip “trečiojo pasaulio”prezidento, įvaizdį. Vakar jis pritarė Brazilijos prezidento Lulos de Silva pasiūlymui iš mokesčių už ginklų pardavimą sukurti Pasaulio fondą prieš badą.
Kitas didysis prancūzų dienraštis - “Monde” - nesutinka su tais, kurie tvirtina, kad kviesdamas į Eviano susitikimą trečiojo pasaulio vadovus Chiracas stengėsi išvengti globalizacijos priešininkų protestų. “Chiracas seniai kalba apie pasaulį be vakarietiško tautinio egoizmo,” - rašo “Monde”. Pasak dienraščio redaktorių, pavyzdžiui, Indijos ar Kinijos pakvietimas į Eviano susitikimą yra sveiko proto ir politinio realizmo ženklas.
Vokiečių spauda Prancūzijos prezidento sumanymus vertina daug skeptiškiau. Pasak dienraščio “Taggespiegel”, besivystančių valstybių vadovai vis tiek nedalyvaus pagrindinėse Eviano susitikimo diskusijose. Šiandien vakare paaiškės, ar vadinamasis “išplėstas dialogas” nėra tik turtingųjų monologas, - rašo vokiečių dienraštis.
Kitas Vokietijoje leidžiamas laikraštis - “Welt” - aptaria J. Chiraco ir Jungtinių Valstijų prezidento G. W. Buscho susitikimą. Neatrodo, kad Paryžiaus ir Vašingtono santykiai pagerės - pokalbis tetruko dvidešimt minučių. O su Kinijos prezidentu Bušas kalbėjosi gerą valandą, - rašo “Welt”.
Britų spauda šiandien vienaip ar kitaip pamini karalienės Elžbietos II karūnacijos penkiasdešimtąsias metines, tačiau daug rašo ir apie savaitgalio susitikimus. Dienraštis “Times” mano, kad Prancūzijos prezidentas, siūlydamas Eviano susitikimui trečiojo pasaulio klausimus, norėjo nubraukti nuo stalo ginčytinas temas. J. Chiracas tikriausiai norėjo parodyti, kad ankstesni nesutarimai yra tik audra stiklinėje. Tačiau jis apskaičiavo blogai, mano “Times”. Kodėl? Todėl, kad Eviane labai daug dėmesio skiriama laisvai prekybai ir, visų pirma, žemės ūkio produktų eksportui. Jungtinės Valstijos spaudžia Europos Sąjungą atšaukti draudimus įvežti genetiškai modifikuotus maisto produktus ir reikalauja mažinti tiesiogines išmokas savo ūkininkams. Tokios išmokos skaudžiai žeidžia besivystančių šalių ūkininkus, nes dotuojama Europos žemės ūkio produktų rinka jiems lieka neprieinama. Pasak “Times”, Eviane vargu ar bus sutarta dėl rimtų dalykų. G. W. Buschas turi daug darbo, jis skuba į Artimųjų Rytų vadovų susitikimus, tad su didžiųjų pramonės valstybių vadovais nepraleis nė visos dienos. Taigi signalas aiškus - Buschas dėl Prancūzijos ambicijų nesikaus, į jas paprasčiausiai nekreips dėmesio, - rašo britų “Times”.
Nepriklausomo Strateginių studijų instituto “Stratfor” apžvalga šiandien pastebi, kad Eviano susitikime tradicinius ūkio klausimus užgožia politiniai ir kariniai. Prancūzija pabandė šiame susitikime rasti politinį kompromisą. Jos prezidentas J. Chiracas pabandė parodyti, jog dauguma pasaulio valstybių sutinka su jo propaguojama “daugiaašio pasaulio”, kuriame Jungtinės Valstijos nėra vienintelė supergalybė, vizija. Pasak “Stratfor”, Prancūzija nori, kad Vašingtonas sutiktų su daugiašaliais svarbių klausimų sprendimais. Tačiau daugiašališkumas nėra sutarimo dalykas - tai realybė, priklausanti nuo valstybių galios. Daugiašalio pasaulio nėra, nes Europa nesugeba sukurti kariuomenės, su kuria reikėtų skaitytis, ar sveiko bei veržlaus ūkio. Prancūzai ir vokiečiai mano, kad Vašingtonas su jais begėdiškai nesiskaito, tačiau Vašingtonas mano, jog Vokietija ir Prancūzija pačios sumenkino savo reikšmę.
Kitas britų dienraštis - “Guardian” - šiandien pastebi, jog Peterburgo ir Eviano susitikimai atitraukė dėmesį nuo Berlyno. Vokietijos socialdemokratai vakar savo partijos suvažiavime sutiko su kanclerio Gerhardo Schroederio (Gerhardo Šrioderio) pasiūlytomis socialinėmis reformomis. Dabar kancleris gali pateikti reformos projektą šalies parlamentui, kuris balsuos rudenį. Tiesa, Schroederiui teko pagrasinti atsistatydinimu. “Guardian” mano, jog šis sprendimas gali būti svarbus visai Europai. Schroederio parengtos reformos gali atgaivinti Vokietijos ūkį bei paskatinti Britaniją prisijungti prie bendros Europos valiutos.
Amerikiečių verslo dienraštis “Wall Street Journal” spausdina redakcijos straipsnį, skirtą Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiams. Dienraščio redaktoriai primena tuoj po Irako karo išsakytą G. Buscho patarėjos Condolice Rice (Kondolyzos Rais) pasiūlymą “nubausti Prancūziją, nekreipti dėmesio į Vokietiją ir atleisti Rusijai”. Amerikai geri santykiai su Rusija svarbūs dėl Irano branduolinės programos, dėl galimos Šiaurės Korėjos ir Sirijos grėsmės. Rusija sutiko su Jungtinių Valstijų kariniu buvimu Užkaukazėje ir pažadėjo remti karą su terorizmu. Tiesa, pastarasis pažadas savanaudiškas, nes Rusijai svarbu karą Čečėnijoje priskirti kovai su terorizmu.
Tačiau kiek iš tikro Rusija gali būti naudinga išvardintais klausimais? Dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai gana skeptiški. Pasak jų, Irako karas parodė, jog tikrus sąjungininkus sieja ne tik bendri interesai, bet ir bendros vertybės. Deja, vertybių srityje Rusija neturi kuo pasigirti. Priešiškumas Amerikai joje yra beveik visuotinis, žmogaus teisių organizacijų ataskaitos teigia, kad pernai šalyje susilpnėjo demokratija - teismai, žiniasklaida ir partinė sistema yra labiau priklausomos nei prieš Putino tapimą prezidentu. Putinas pasinaudojo Peterburgo jubiliejumi ir pristatė pasauliui vėl savimi pasitikinčią Rusiją. Vakarai į šį naują žaidėją turi atsižvelgti. Bendrauti su Rusija ir gal net jai atleisti yra išmintinga. Tačiau dera atsiminti, kad, kaip ir Peterburge, šviežiai dažyti ir auksuoti Rusijos politikos fasadai slepia daug tamsių užkampių. Todėl bent jau nevertėtų laikyti Rusijos labai patikima partnere, teigia šiandien dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai.
Itin daug apie Artimųjų Rytų “taikos gairių” planą, rašo Jungtinių Valstijų spauda. Dienraštis “Los Angeles Times” klausia, ar Izraelio premjeras Arielis Scharonas (Arielis Šaronas) tikrai pasiryžęs siekti taikos, ar tik žaidžia politinius žaidimus ir siekia laimėti laiko? Bėda, kad niekas negali į tą klausimą atsakyti. Jei tikėsime informuotais šaltiniais, atsakymo nežino net pats Scharonas.
Daug apžvalgininkų mano, kad Scharonas neturi pasirinkimo - jis nenori susipykti su G. Buschu ir nori išlaikyti valdžią. Skeptikai spėja, jog Scharonas veiks labai lėtai, bandydamas nesupykdyti Jungtinių Valstijų ir vildamasis, kad palestiniečių radikalai parūpins progą atsisakyti ir šio taikos plano.
Apžvalgininkai sutaria, jog žydų gyvenvietės, kurias Scharonas statė metų metais, parodys tikrus premjero ketinimus. Taikos gairių planas liepa iškeldinti 60 jau pastatytų gyvenviečių ir sustabdyti kitų statybą.
Tačiau nežinia, ar tikrai Scharonas nenorės peržengti šios ribos. Dera prisiminti, jog tas pats Scharonas iškeldino žydų gyvenvietes Egipte, Sinajaus dykumoje, 1982 metais. Tada jis irgi keitė žemę į taiką.
Yra manančių, jog senstantis vanagas Scharonas, visada teikęs pirmenybę Izraelio saugumui ir valstybės strategijai, nori tapti Artimųjų Rytų taikos tėvu, rašo dienraštis “Los Angeles Times”.
Pasak Bostono dienraščio “Globe”, “taikos gairių” rengėjai žydų gyvenviečių klausimą padalino į dvi dalis. Baigiamajam derybų etapui jie paliko Izraelio vyriausybės remtų ir finansuotų gyvenviečių klausimą. Tačiau nurodyta nedelsiant iškeldinti pastaraisiais metais savavališkai sukurtas nausėdijas. Vakarų krante jų yra per šimtą. Kai kurios tokios nausėdijos tėra vagonėlis ant kalvos, kitos klesti. Jau pernai Scharono vyriausybė bandė iškeldinti kai kurias tokias gyvenvietes. Jų nariai grūmėsi su kareiviais ir atsisakė pasitraukti.
Niujorko dienraštis “Times” pastebi, kad šį kartą Izraelis ir palestiniečiai siekia realaus sutarimo, jų pareiškimai, parengti prieš susitikimą Jordanijoje, dalykiški ir visai nepanašūs į idealistišką Oslo taikos planą, parengtą prieš 10 metų. Abiejų pusių pareiškimai parengti bendradarbiaujant su amerikiečiais. Palestiniečių pareiškime pripažįstama Izraelio teisė egzistuoti, bet jis nevadinamas “žydų valstybe”.
Britų dienraštis “Financial Times” šiandien spausdina vedamąjį, skirtą bendrai Europos Sąjungos užsienio politikai. Pasak dienraščio redaktorių, tokios politikos išbandymu bus Iranas. Skirtingai nuo Irano izoliacijos siekiančių Jungtinių Valstijų, Europos valstybės tiki, jog reikia išlaikyti komunikacijos galimybę. Europos Sąjunga sieja pažangą derybose dėl prekybos ir bendradarbiavimo sutarties su Irano laikysena. Tačiau sąjunga dar turi įrodyti, kad spaudimas Teheranui veikia. Daugėja manančių, kad Iranas kuria branduolinį ginklą. Europos Sąjunga turėtų įtikinti Iraną, jog branduolinis ginklas jo saugumo nepadidins, ir paskatinti bendradarbiauti su ginklų inspektoriais. Jei bendra Europos Sąjungos politika gali stabdyti masinio naikinimo ginkluotės plitimą, tą politiką reikia naudoti. Jei tokia politika neveiksminga – “kam tada jos reikia?”, - klausia dienraštis “Financial Times”.