Ypatingas NATO posėdis dėl Europos Sąjungos manevrų sukurti savą kariuomenę, Prancūzijos bandymas išrūkyti rūkalius cigarečių kainomis, Šveicarijos sudešinėjimas, elektrošokai Bleirui - tai tik kelios antradienio (10.21) Vakarų spaudos temos, kurias laikraščių apžvalgoje palies “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Andrius Kunčina.
Amerikos verslo dienraštis “Wall Street Journal” kanda tiesiai: redakcijos straipsnyje su antrašte “Prancūziškas NATO lošimas” rašoma, kad Šiaurės Atlanto Santarvė yra vienintelė ir tikroji “pasiryžusiųjų demokratijų koalicija”, tačiau ji išsilaikys tik tuo atveju, jei koalicijai pritars visos jos narės, todėl Prancūzijos bandymus kurti savarankišką Europos Sąjungos gynybos struktūrą reikia interpretuoti kaip pastangas išardyti šiuo metu vienintelę Vakarus vienijančią organizaciją. Kitaip nei europiečiai, dauguma amerikiečių pagrindine grėsme laiko terorizmą ir gynybai yra nusiteikę skirti visus išteklius. NATO padeda Amerikai šią misiją įgyvendinti Afganistane, tačiau jei europiečiai dabar nusigręš ir tuos trupinius, kuriuos patys skiria NATO, nukreips kur nors kitur, Amerika gali labai greitai peržiūrėti savo įsipareigojimus Europai, rašo “Wall Street Journal”.
Britanijos “Guardian” Janas Blekas rašo, kad Amerikos kvietimu Briuselin aptarti galimo Europos gynybos planų poveikio NATO susirinkę 19-os NATO šalių atstovai Ameriką apramino, tačiau padėtis nėra užglostyta: Pentagono ereliai dabar kaltinami sukūrę krizės atmosferą, o Britanijos gynybos ministerija, instinktyviai kandanti visiems, kurie puola NATO, dabar sunerimusi, kad Dauning Stryto laikysena patyliukais peržiūrima ir galbūt krypsta link “šokoladinių sąmokslininkų”, kaip pravardžiuojamos Vokietija, Prancūzija, Belgija ir Liuksemburgas, pavasarį sugalvoję kurti Europos pajėgų štabą Tervurene, netoli Briuselio. Bleiras iki šiol juos nuo to atbaidė ir “šokoladininkai” sutiko Tervureno planą perrašyti. Tačiau būgštaujama, kad mainais už tokią nuolaidą Bleiras sutiko kažką nuveikti nepriklausomos Europos gynybos planavimui, rašo Blekas laikraštyje “Guardian”.
Britanijos “Independent” dar priduria, kad NATO europietiškos valstybės įtampą Briuselyje sklaidė, bet jokių konkrečių garantijų Amerikai tikrai nepažadėjo.
Bent penki Vakarų Europos dienraščiai nagrinėja savaitgalį Šveicarijoje įvykusių visuotinių rinkimų rezultatus. “Independent” rašo, kad tautiškos Liaudies partijos sėkmė įspūdinga visais atžvilgiais. Vos prieš dešimtmetį ji buvo mažiausia iš keturių amžinosios Šveicarijos valdančiosios koalicijos, vadinamosios “stebuklingos formulės” narė. Po sekmadienio ji - didžiausia. Šveicarai tiesiog tapo naujausiais iš tų europiečių, kurie konsensuso politiką iškeitė į ką nors daug konkretesnio - Liaudies partiją, kuri begėdiškai apeliavo į pirmapradžius rinkėjų instinktus, priskirdama imigrantams ir smunkantį ūkį, ir augantį nusikalstamumą. Bet tegu šveicarai neabejoja, kad bet koks politikos posūkis į kraštutinę dešinę pakenks jos tarptautiniam įvaizdžiui. “Independent” net kelia klausimą, ar Šveicarija dar tebėra tinkama būstinė tokiems Jungtinių Tautų padaliniams, kaip Pasaulio sveikatos organizacija ir Pabėgėlių komisija.
Britanijos verslo dienraštyje “Financial Times” Heigas Simonianas sako, kad Šveicarijos sudešinėjimas blogina santykius su Europos Sąjunga, kurie ir taip buvo nekokie. Liaudies partija pareikalavo atsiimti Šveicarijos paraišką įstoti į Europos Sąjungą. Paraiška jau daugelį metų dūlėjo stalčiuose, nes 1992-ųjų referendumu Šveicarija atsisakė įstoti į Europos ekonominę erdvę, laikoma pusiaukele į Sąjungą, tačiau dabar suartėjimas dar labiau įšaldomas.
Tame pačiame dienraštyje Stiuartas Eizenštatas ir Deividas Marčikas ragina Europos Sąjungą neprarasti geros progos kur kas vikriau pertvarkyti visą islamišką pasaulį, nei jis pertvarkomas atkuriant Iraką ir Afganistaną, būtent suartėti su Turkija. Kitą mėnesį Sąjunga įvertins, kokią pažangą Turkija padarė, derindamasi prie Europos Sąjungos, kad galų gale galėtų į ją įstoti. Europos žodis gali nulemti arba šios vienintelės pasaulietiškos islamo valstybės Artimuosiuose Rytuose tolesnį “suvakarėjimą”, arba gali pakirsti jos proeuropietišką orientaciją. Todėl nei prasta žmogaus teisių padėtis, nei Kipras, nei aibė kitų Turkijos problemų neturi tapti dingstimi Briuselio slėpynių žaidimams dėl Turkijos narystės tvarkaraščio, nes konkretus tvarkaraštis yra patikimiausia priemonė visas tas problemas įveikti, rašoma “Financial Times”.
Londono dienraštis “Independent” spėlioja, ką gali reikšti savaitgalinis premjero Bleiro apsilankymas ligoninėje, kur jam elektros stimuliavimu buvo “ištaisyta” širdies aritmija. Straipsnyje “netikėtas Bleiro sunegalavimas paveikė visos valstybės pulsą” redaktoriai pripažįsta, kad Britanijoje daug kas pasikeitė nuo Vinstono Čerčilio laikų, kai jį 1953-iaisiais insultas pusmečiui prikaustė prie patalo, bet oficialiai buvo sakoma, kad “premjeras sunkiai peršalęs”. Apie Bleiro susitikimą su gydytojais viskas žinoma iki smulkmenų. Nors jo sunegalavimas tikrai neatrodo didelis, jo jaunatviškam ir fiziškai nepriekaištingam įvaizdžiui suduotas smūgis. “Independent” svarsto, ar Bleiro savijautai turėjo įtakos jo prezidentinis ir pabrėžtinai asmeniškas vadovavimo stilius, reikalaujantis dėmesio ir energijos absoliučiai viskam, ar tai paveldimos ligos simptomai. Antruoju atveju jokios dienotvarkės permainos nepagelbės, bet pirmuoju Bleirui vertėtų pasverti savo politinę ateitį, tėvišką atsakomybę šeimai bei pažiūrėti, kaip aritmija paveiks reitingų kreivę ir partijos kuždesius apie naujo vadovo rinkimą.
“Guardian” ragina liautis kalbėjus nekrologo tonu, nes tam nesą visiškai jokio pagrindo: gydytojai patikino, kad Bleirui nė iš tolo negresia infarktas, o įvairaus artumo Bleiro pagalbininkai tvirtina, kad premjeras tikrai jaučiasi gerai ir kad jo dienotvarkė grįžo į įprastas vėžes taip pat greitai, kaip buvo iš jų išsukusi. Sykiu absurdiška manyti, kad politikos pasaulyje bent artimiausiu metu, kad ir nepelnytai, į Bleirą nebus žvairuojama kiek kitaip, lygiai kaip absurdiška yra Britanijoje įsigalinti amerikiečiams būdinga manija norėti, kad jų politikos veikėjai būtų amžinai jauni, fotogeniški ir sveiki kaip arkliai. Ir amžius, ir negalios yra normali žmogiška savybė, tad nesuprantama, kodėl politikai turėtų būti aukščiau to. Dėl “Independent” minėto Čerčilio “Guardian” rašo taip: “prieš 60 metų šią valstybę ištisus 5-erius visuotinio karo metus įstengė vairuoti senyvas žmogus, kurį kadencijos metu ištiko infarktas, plaučių uždegimas, išsekimas, karštinė, kurį kamavo viršsvoris ir kuris rūkė kaip kaminas, beveik nė dienos nesiskirdamas su taure, be to, turėjo polinkį į klinikinę depresiją”. Vienintelė pamoka iš Bleiro aritmijos ažiotažo turėtų būti ta, kad “šiuolaikiniams politikams derėtų išmokti mažinti savo darbo krūvį, rasti laiko sau, o šiuolaikinės visuomenės turėtų tam sudaryti žmoniškas sąlygas”, - rašo “Guardian”.
Daugumoje Prancūzijos dienraščių aptariamas 20 procentų cigarečių pabranginimas, pastūmėjęs streikuoti smulkių parduotuvių ir kioskų savininkus, kurie tvirtina, kad bankrutuos, nes 40 procentų Prancūzijoje rūkančių žmonių trauks cigarečių pirkti Ispanijon, kur jos perpus pigesnės. Prancūzų dienraštyje “Monde” ironizuojama, kad Rafareno vyriausybės susirūpinimas visuomenės sveikata iš tiesų yra dailiai įpakuotas susirūpinimas didesnėmis biudžeto pajamomis, tačiau jau kitame straipsnyje pateikiama gausi statistika apie rūkymo žalą ir raginama perimti naują madą, t.y. suvokti, kad cigaretė nėra patrauklus, bet atgrasus dalykas.
Britanijos “Financial Times” spausdina Džo Džonsono straipsnį, kuriame šaipomasi, kad Prancūzijos vyriausybei dabar ne prošal geležiniai nervai, nes “bet kas, kas pažeidžia “Gauloise” cigarete apsiginklavusio intellectuel (intelektualo) įvaizdį, laikoma nusikaltimu prieš prancūzišką exception culturelle (kultūros išskirtinumą) - tiesiog taip artimai rūkymas Prancūzijoje susijęs su gundymu ir emancipacija. Buvęs užkietėjęs rūkalius prezidentas Širakas tikisi pabranginimu per 5 metus sumažinti su tabaku siejamą mirtingumą tiek, kiek Britanijos vyriausybėms pavyko per 20 metų - 30 procentų jaunuomenėje ir 20 proc. suaugusiųjų gretose. Po katastrofiško nepajėgumo susidoroti su vasaros karščių krize vyriausybė siekia prieš tabaką nukreiptu vajumi pataisyti aptrupėjusį įvaizdį sveikatos apsaugos srityje. Kitas reikalas bus kova su kontrabanda, rašo Džonsonas “Financial Times”.
