Viename prestižiškiausių Europos internetinių leidinių opendemocracy.net pasirodė Violetos Davoliūtės publikacija apie pedofilijos skandalą Lietuvoje.
Autorė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva pirmininkaus ES, tačiau šalies viduje problemos tik gilėja.
Mokslininkė pastebėjo, kad Lietuvai besirengiant pirmininkauti ES šalis nesugeba išspręsti vidinių problemų, kitoms šalims pavyzdžiu turinti būti Lietuva niekaip neištiria taip vadinamos „pedofilijos bylos".
Autorė rašo, kad pastaruoju metu tarptautinėje arenoje Lietuva bendrauja tiek su Vakarais, tiek stengiasi būti kelrode kaimyninėms, buvusios sovietinės sistemos šalims. Taip pat Lietuva pirmininkaus bendrijai, o tai bus labai svarbus Lietuvos užsienio politikos akcentas ir išbandymas.
V. Davoliūtė pažymi, kad Lietuvoje ir Lenkijoje minimas Konstitucijos jubiliejus, ATR Konstitucija buvusi viena pirmųjų Europoje, tačiau šiuo metu Lietuva negali pasidžiaugti gera teisine šalies sistema. „Greičiau jau vyrauja teisinė sumaištis, politinė ir moralinė krizė“, – įsitikinusi ji.
„Lietuvoje minimas ir kitas jubiliejus“, – pasakoja V. Davoliūtė. Autorė priminė, kad bus minimos teismo sprendimo vaiko perdavimo byloje nevykdymo metinės.
V. Davoliūtė teigia, kad nors teismas nustatė, jog mažametė mergaitė turi gyventi su mama, vaikas iki šiol yra pas globėjus. „Mergaitė vis dar laikoma velionio savo tėčio artimųjų namuose. Ji atskirta nuo manos ir nelanko mokyklos. Namas apsuptas minios žmonių, kurie turi ir aukščiausių šalies vadovų paramą. Žmonės įsitikinę, kad privalo apginti mergaitę nuo tariamų pedofilų, neatiduoti jos mamai, kuri neva priklauso pedofilų klanui. Žmonės turi netgi šalies vadovės palaikymą. Situacija naudojasi ir sensacijų besivaikanti žiniasklaida, ir populistai“, – primena autorė.
Autorė rašo, kad minia žino, kad turi šalies vadovų paramą. „Ši parama, kartu su žmonių spaudimu iš apačios, neleidžia valstybės institucijoms, atsakingoms už teismo nutartį, dirbti savo darbo. Tuo tarpu mergaitės mama teisingumo ieško ES ir ji ko gero laimės bylą prieš Lietuvą", – teigia V. Davoliūtė.
Tačiau pastebima, kad neaišku, ar kas nuo to pasikeis, tuo labiau, kad artėja rinkimai.
Autorė primena šios tragedijos aplinkybes, taip pat tai, kaip vyko D. Kedžio kova prieš buvusią sugyventinę ir jos naująjį draugą. Taip pat V. Davoliūtė primena kai kuriuos asmeninius aspektus, šeimyninę D. Kedžio ir L. Stankūnaitės situaciją. Pasakojama apie skandalo pradžią, kai buvo paviešinta medžiaga apie artimųjų pastebėtą keistą mergaitės elgesį ir kalbas apie pedofiliją.
V. Davoliūtė primena, kad D. Kedys buvo laikomas nacionaliniu didvyriu. „Vėliau, jam ir bylos įtariamajam A. Ūsui mirus, žmonės šią tragediją apipynė sąmokslo versijomis“, – rašo ji.
Reziumuodama V. Davoliūtė pabrėžia, kad tik vaiko filmuotas pasakojimas atrodo yra ir yra svarbiausias įrodymas. „Pasak psichologų, mergaitė nelinkusi fantazuoti. Tai reiškia, kad arba ji sako tiesą, arba buvo kažkieno primokyta taip kalbėti. Tačiau dauguma lietuvių šį pasakojimą vertina kaip tiesą“, – teigia ji.
