Jos galvoje tūnojo smegenų auglys, todėl daktarai mergaitai nieko gero nežadėjo. Tik vilties nė sekundei neprarado nei Evutės tėvai, nei ją maldomis ar finansais palaikantys žmonės.
Evutės tėvai Luiza ir Mantas prisimena, kad mergaitė gimė su vadinamu vandens maišu ant galvos, tad Luiza su Mantu tikėjo, kad tai laimės ženklas.
„Ji tikrai buvo labai sėkminga, pažengusi – 2,5 metų ėjo į darželį ir grupėje buvo su penkiamečiais. Staiga tas sėkmės ženklas dūžta. Patys ieškome atsakymų, kodėl taip atsitiko, bet mes nežinome.
Pralaimėjo itin retam vėžiui
Šis auglys (DIPG-diffuse intrinsic pontine glioma) smegenų kamiene yra ypač retas, per metus diagnozuojamas 200-300 vaikų. Jis neoperuojamas, jam netaikoma chemoterapija. Kai gydytojas pasakė diagnozę, aš net neverkiau – girdėjau savo vyrą Mantą verkiantį ir viską stebėjau iš šalies.
Tik paklausiau daktarų, ar jie nesuklydo, nes negalėjau tuo patikėti. Daktarai pasakė, kad Evai išgyventi yra vienas procentas, pritaikant radioterapiją – galbūt metai, dveji, bet tai jau būtų panašiau į stebuklą“, – anksčiau sakė Evutės mama Luiza.
Moteris prisimena, kad pirmos dienos po diagnozės buvo praleistos „Google“ naršyklėje, ieškant pagalbos. Pora tuomet atrinko du būdus, kurie duotų Evutei šansą.
„Atsirado vienas procentas, kad ji išgyvens, ir man tas vienas procentas yra labai daug. Tai yra viltis“, – kalba mama.
Moteris dalinasi, kad nuo vėžio mirštantys vaikai neišeina ramiai, miegodami, o po truputį, skausmingai.
„Pirmiausiai šis vėžys atima galimybę vaikščioti, kalbėti, ryti. Visos kūno funkcijos iš lėto dingsta. Smegenys ir kūnas atsijungia vienas nuo kito. Bet vaikai viską supranta. Jie čia, įkalinti savo mažuose trapiuose kūnuose,o jų mintys veikia puikiai. Jie žino, kas vyksta.
Jie puikiai supranta, kad viską, ką galėjo daryti prieš tai, jau daugiau negali. Kaip jie tada jaučiasi?Ar jūs galit įsivaizduot?Ar jūs galit įsivaizduot, kad toks paprastas dalykas, kaip įkvėpti oro gurkšnį, yra didžiausias darbas? Ar jie nusipelnė taip kentėt? Kodėl?“ – dalinasi skausmu Evutės mama.
Gydymas Vokietijoje neišgelbėjo
Birželio mėnesį mergaitei Vokietijoje buvo atlikta imunoterapija, tačiau sužibusios viltys greitai sudužo.
„Tik prieš kelias dienas rašiau, kaip puikiai Eva laikosi. Deja, tas džiaugsmas buvo trumpas. Ji nesijaučia puikiai. Pradeda reikštis simptomai. Ji vėl pradeda vaikščioti kaip girta.Taip pat, kaip prieš diagnozę. Aš tai matau. Stengiuosi laikyti jos ranką kiek įmanoma, nes ji vel ėmė užkliūti ir kristi. Ji vis daugiau ir daugiau pavargus.Tai vyksta. Aš žinau...Vaikų vėžys užknisa.
Dauguma iš jūsų matote tik linksmas nuotraukas, kur vaikai atidarinėja dovanas ir linksmai šypsosi. Visa tai – tik išorė. O pamatas šito vėžio ne toks gražus, netgi visai nemielas. Per pastarąsias 48 valandas 3 kiti vaikai numirė nuo DIPG.Vienas berniukas buvo diagnozuotas mėnesį po Evos. Štai čia yra realybė“, – tuomet rašė mažylės mama.
Palaikė maldomis ir pinigais
Ši istorija sujaudino tūkstančius žmonių, kurie mergytę palaikė ir finansine parama. Pavyko surinkti beveik 70 000 eurų.
Visos ligos metu mergytę palaikė ir TV3 Žinių vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva, skatinusi žmones Evutę ir jos šeimą palaikyti malda.
„Pirmadienio rytas. Saulė šviečia.. Bet širdyje - rūkas, lietus ir dargana. Evutė gęsta.. Auglys negailestingas, o meilė, maldos ir tikėjimas MŪSŲ VISŲ VAIKO, deja, negelbėja.. Nebeliko ašarų - visas išverkiau dėl mažosios draugės. Bet dar kartą visų prašau - jei tik galit, pasimelskit už šitą Angeliuką. Kad jos kelionė būtų kuo lengvesnė, kad skausmas paliktų, kad sparnų nebeslėgtų jokia našta.. Už Evutės tėvelius, artimuosius...”, - socialiniame tinkle rašė moteris.
Neteisybė ir pyktis
Mama anksčiau yra sakiusi: per tuos kelis mėnesius nuo tada (nuo praėjusių metų rudenio), kai buvo diagnozuota Evutės liga, jai dažnai iškildavo neteisybės ir pykčio jausmai.
„Buvo ir neteisybės jausmas, buvo ir pyktis ant Dievo – kodėl kaltas tas trejų metų vaikas, kodėl man, kokias nuodėmes padariau? Kodėl mamos, kurios rūko, geria, vaikų nelaukia, pagimdo sveikus vaikus, o Evutė, gimusi planuota ir laukiama, serga? Jaučiau neteisybę.
Po diagnozės nei vyras, nei aš negalėjome nei valgyti, nei miegoti. To miego ir dabar dar ne per daugiausiai. Dabar bet kokį Evutės veiksmą vertinu kaip galimą auglio simptomą. Jeigu ji ėjo ir parvirto, galvoju, ar čia dėl auglio. Gyvenu nuolatinėje baimėje“, – pasakoja Luiza.
Mantas taip pat prisimena, kad, jeigu mergaitė miegodavo ilgiau po radiacijos procedūros, eidavo tikrinti, pajudinti, ar ji dar kvėpuoja. Jis taip pat pripažįsta, kad kartais jaučiasi bejėgis, tačiau tam jausmui nepasiduoda ir žvelgia į priekį su viltimi.
„Pati radiacija neturėtų būti skausminga, bet, kadangi Evutė yra trejų metų, ir procedūra atliekama su specialia kauke, kad spinduliai nepatektų niekur kitur ir nepakenktų kitoms ląstelėms, atliekant procedūrą kaskart ji gaudavo pilną narkozę. Baisiausi buvo pirmi penki kartai, nes tai ir yra ta akimirka, kai atrodo, kad vaikas miršta, kai ji guli tau ant rankų ir staiga suglemba...“ – laidoje „TV Pagalba“ dalinosi Luiza.
Moteris skaudžiai prisimena, kad yra sulaukusi ir komentaro tiesiog „pasidaryti“ kitą vaiką, tačiau Luiza sako, kad kito vaiko ji nenori – jos noras yra išsaugoti Evutę.
