Trejų metukų Evutės, turinčios smegenų auglį, istorija sujaudino daugybę žmonių: jos mamai Luizai Anulienei viešai paprašius paaukoti mergaitės gydymui imunoterapija, buvo surinkta kone 70 000 eurų. Šiuo metu mergaitei Vokietijoje atliekama imunoterapija, o jos mama dalijasi Evutės nuotraukomis – iki šiol atrodė, kad mažoji jaučiasi gerai, tačiau L. Anulienė pratrūko – „Facebooko“ grupėje, skirtai Evutei, parodė savo skausmą, matant vėžį dukters akyse.
„Tik prieš kelias dienas rašiau, kaip puikiai Eva laikosi. Deja, tas džiaugsmas buvo trumpas. Ji nesijaučia puikiai.Pradeda reikštis simptomai. Ji vėl pradeda vaikščioti kaip girta.Taip pat, kaip prieš diagnozę. Aš tai matau. Stengiuosi laikyti jos ranką kiek įmanoma, nes ji vel ėmė užkliūti ir kristi. Ji vis daugiau ir daugiau pavargus.Tai vyksta. Aš žinau...Vaikų vėžys užknisa.
Dauguma iš jūsų matot tik linksmas nuotraukas, kur vaikai atidarinėja dovanas ir linksmai šypsosi. Visa tai – tik išorė. O pamatas šito vėžio ne toks gražus, netgi visai nemielas. Per pastarąsias 48 valandas 3 kiti vaikai numirė nuo DIPG.Vienas berniukas buvo diagnozuotas mėnesį po Evos. Štai čia yra realybė“, – rašo L. Anulienė.
Moteris dalinasi, kad nuo vėžio mirštantys vaikai neišeina ramiai, miegodami, o po truputį, skausmingai.
„Pirmiausiai šis vėžys atima galimybę vaikščioti, kalbėti, ryti. Visos kūno funkcijos iš lėto dingsta. Smegenys ir kūnas atsijungia vienas nuo kito. Bet vaikai viską supranta. Jie čia, įkalinti savo mažuose trapiuose kūnuose,o jų mintys veikia puikiai. Jie žino, kas vyksta. Jie puikiai supranta, kad viską, ką galėjo daryti prieš tai, jau daugiau negali. Kaip jie tada jaučiasi?Ar jūs galit įsivaizduot?Ar jūs galit įsivaizduot, kad toks paprastas dalykas, kaip įkvėpti oro gurkšnį, yra didžiausias darbas? Ar jie nusipelnė taip kentėt? Kodėl?“ – dalinasi skausmu Evutės mama.
L. Anulienė sako, kad nekalbanti viso to dėl to, kad jai pritrūko dėmesio – ji tiesiog nori, kad žmonės sužinotų žiaurią tiesą apie DIPG (difuzinė vidinė pontinė glioma).
„Šis vėžys laikomas labai retu, todėl tyrimams surasti gydymą skiriama visiškai mažai lėšų. Skiriama daugiau lėšų skrist į kosmosą surast ateivius. O tuo tarpu, 300 vaikų per metus numirs nuo DIPG,na ir kas? Bet šitie vaikai nusipelnė šanso, mano dukra nusipelnė šanso gyventi, eiti į mokyklą, pirmąkart pasibučiuoti, rinktis vestuvinę suknelę,turėti savo vaikų. Šiandien aš nežinau, ar ji tai galės...Aš vis dar neprarandu vilties, aš vis dar kovoju. Ir vis dar nesiruošiu pasiduoti. Ignoravimas yra palaima – tai mano bendražygės vėžio mamos Amandos žodžiai.
Tikrai lengviau ignoruoti ir apsimest, kad tai nevyksta. Lengviau pasakyt sau, kad, taip, priežastis, dėl ko ji parkrito, yra ant žemės besimėtę žaislai. O pavargusi ji dėl oro slėgio...Tokiu būdu mėgini save apsaugoti nuo skausmo dėl plyštancios širdies. Bet daugiau aš ignoruoti negaliu. Aš turiu pripažinti, kad tai vyksta.Vėžys čia pat, ir aš matau jį savo dukters akyse. Būti šito žiūrovu yra siaubinga...“ – dalinosi vėžiu sergančios mergaitės mama.
