Net kelias savaites po to, kai buvęs „Gazprombank“ viceprezidentas paliko Rusiją ir atvyko į Ukrainą, jis leido savo dienas bandydamas įtikinti pareigūnus suteikti jam Ukrainos dokumentus ir leisti atlikti karinę tarnybą. Jis norėjo kovoti prieš šalį, kurioje pats praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
„Tą akimirką, kai kilo karas, iškart supratau, kad noriu vykti ginti Ukrainos“, – Kijive vykusio interviu metu sakė I. Volobujevas.
„Pirmiausia norėjau prisijungti prie teritorinės gynybos padalinio Sumų srityje, kur užaugau. Susisiekiau su daugybe pareigūnų, bet oficialiai negalėjau kautis kartu su jais, nes esu iš Rusijos.“
Tačiau netrukus I. Volobujevui buvo pasiūlyta prisijungti prie legiono „Laisvė Rusijai“ – specialaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio dalinio, sudaryto vien iš Rusijos piliečių.
Jis pasakojo, kad šį pasiūlymą vyras tuoj pat priėmė. I. Volobujevas išplatino vaizdo įrašą su kreipimusi: laikydamas automatą jis paskelbia, kad prisijungė prie legiono.
„Džiaugiuosi, kad pasiekiau pirmąjį savo užsibrėžtą tikslą. Tačiau dabar turiu kuo greičiau pabaigti karinius mokymus, kad galėčiau iš tikrųjų kovoti. Negaliu sustoti pusiaukelėje“, – sakė vyras.
Šis 50-metis turi ukrainietiškų šaknų, tačiau pagal pilietybę yra rusas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Maskvoje. Ten jis buvo trečio pagal dydį Rusijos banko „Gazprombank“, priklausančio energetikos kompanijai „Gazprom“, viceprezidentu. Dabar jis tapo vienu iš nedaugelio įtakingų Rusijos perbėgėlių, pasmerkusių šį karą.
Jo sprendimas imtis ginklo ir kovoti su Rusija tėra dar vienas neįtikėtinos istorijos posūkis. Dėl jo užimtų aukštų pareigų kompanijoje, kuri yra ypač svarbi Rusijos režimui, ir kuriai vadovauja Aleksejus Milleris – generalinis „Gazprom“ direktorius ir artimas Vladimiro Putino bendražygis – viešas I. Volobujevo pasitraukimas iš Rusijos susilaukė didelės visuomenės reakcijos.
„Ilgai su savimi sudarinėjau kompromisus... Tačiau vasario 24 d. (dieną, kai Rusija pradėjo puolimą), bet kokios kalbos apie kompromisus tapo nebeįmanomos, – sakė vyras. – Negalėjau būti šio nusikaltimo dalimi.“
Nėra daug žinoma apie „Laisvė Rusijai“ legioną, prie kurio prisijungė I. Volobujebas. Žinia apie jo suformavimą buvo paskelbta kovo 12 d. socialiniame tinkle „Telegram“, o kai kurie jo nariai – žinoma, užsidėję balaklavas – balandį Kijive surengė spaudos konferenciją. Savo „Telegram“ kanale jie dažnai dalinasi savo narių, dalyvaujančių kariniuose mokymuose, nuotraukomis.
„Jau buvau žinomas visuomenei, todėl galėjau kažką pasakyti, – teigė I. Volobujevas. – Tačiau kiti nariai ir jų šeimos negali garsiai apie tai kalbėti – tai pavojinga. Taigi mūsų grupė yra labai uždara.“
Nenorėdamas atskleisti karinės paslapties, I. Volobujevas nepatikslino, kiek legione yra žmonių ir kur jie kaunasi, bet jis teigė, kad dalinys dažnai dalyvauja aktyviose kovose.
Vyras pabrėžia, kad šis dalinys yra ne „pasamdytų karių grupė“, o oficiali Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl paėmus jo narius į karo nelaisvę, su jais turi būti elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę.
Ant I. Volobujevo uniformos – oficialus dalinio ženkliukas. Šią baltą ir mėlyną vėliavą naudoja karui besipriešinantys protestuotojai tiek Rusijos viduje, tiek už jos sienų. I. Volobujevas aiškina, kad ši vėliava yra panaši į dabartinę Rusijos vėliavą, tik joje raudona juosta yra pakeista balta, taip pašalinant bet kokią asociaciją su krauju ir smurtu.
Nors I. Volobujevas ėmėsi ginklo, kad apsaugotų Ukrainą, kurią jis laiko „vienintele savo tėvyne“, jis pasakojo, kad dauguma kitų prie legiono prisijungusių rusų siekia Maskvos režimo pakeitimo.
„Pagal tai, ką man teko matyti, tai yra grupė labai motyvuotų rusų, kurie tiki, kad tik įveikus Rusiją bus galima sukurti demokratinę ir civilizuotą valstybę.“
Kitas legiono narys – Artiomas (vardas pakeistas) – sakė prisijungęs: „Nes tai yra vienintelis šansas atsikratyto šio režimo.“ Prieš palikdamas šalį 2020 m., jis dalyvavo Rusijos opozicinės politikos veikloje.
Nujausdamas neišvengiamą Rusijos ataką, jis į Ukrainą persikėlė prieš pat karo pradžią. „Aš myliu savo tėvynę, – sakė Artiomas. – Norėčiau, kad viso šito nebūtų nutikę. Bet mes turime sugriauti šią sistemą. Tikiuosi, kad po karo galėsiu grįžti namo.“
Kai kurie rusai rado kitokių būdų padėti Ukrainai kovoti.
Maksimas Motinas – pastaruosius ketverius metus Kyjive gyvenęs buvęs opozicijos deputatas Maskvoje – vos prasidėjus karui įkūrė kelias gamybos linijas, kurios Ukrainos kariuomenei gamina neperšaunamas liemenes ir šalmus.
„Pirmosiomis karo dienomis buvo didelė kūno apsaugos priemonių paklausa. Iki šiol pagaminome virš 700 liemenių ir daugybę šalmų“, – telefonu sakė M. Motinas, dabar esantis Lvive, kur koordinuoja kariuomenei skirtos įrangos gamybą.
M. Motinas pasakojo, kad daugelį metų savo politine veikla jis bandė pakeisti Rusiją iš vidaus, tačiau sulaukęs saugumo tarnybų grasinimų, jis 2018 m. buvo priverstas palikti savo šalį.
Jis tikina nei karto nesuabejojęs dėl karinės įrangos tiekimo Ukrainos kariuomenei kovoje su jo tėvyne.
M. Motinas teigė, kad Maskvos valdžia neseniai jam iškėlė dvi baudžiamąsias bylas dėl paramos Ukrainai, įskaitant ir rimtą kaltinimą – terorizmo finansavimą.
„Aš neturiu nieko bendra su kruvinu Rusijos režimu ir visais, kurie palaiko šį karą, – sakė M. Motinas. – Tikiu, kad kovos lauke Rusija turi pralaimėti.“
