„Man atrodo, kad visiems akivaizdu, jog nebus taip, kaip buvo anksčiau“, – sakė Elvira Nabiullina Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo, kasmetinio parodomojo susitikimo, skirto investuotojams, sesijoje.
„Išorinės sąlygos pasikeitė iš tiesų ilgam, jei ne visam laikui“, – pareiškė ji.
Kremliui vasario pabaigoje pasiuntus karius į Ukrainą, Rusiją užgriuvo tarptautinių sankcijų lavina, įskaitant didžiųjų jos bankų atjungimą nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT. Šimtai užsienio kompanijų sustabdė savo veiklą Rusijoje arba visiškai iš jos pasitraukė.
Ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas toje pačioje sesijoje sakė, kad ekonomika 2022-aisiais gali susitraukti 7,8 proc., tačiau „pastarąjį mėnesį kilo gerėjančių vertinimų ir prognozių banga“.
Po to, kai per pirmąsias karo Ukrainoje savaites rublis prarado net pusę savo vertės, Maskva ėmėsi reikšmingų priemonių jam palaikyti, todėl rublis atsigavo ir pasiekė daugelį metų nematytą lygį. Kita vertus, dėl to pabrango Rusijos eksportas, o virtinė valstybių siekia sumažinti priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.
E. Nabiullina ragino Rusiją apskritai mažiau dėmesio kreipti eksportui, bet daugiau – vidaus vartojimui.
„Visada buvo manoma, kad eksportas yra mūsų stiprybė. Turime persvarstyti ir pagaliau pagalvoti apie tai, kad didelė dalis gamybos pajėgumų turėtų dirbti vidaus rinkai, daugiau perdirbti, daugiau kurti galutinių produktų“, – kalbėjo ji.
