Vyriausybėje svarstoma numatyti administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ne tik darbdaviams, bet ir savanoriškai nelegaliai dirbantiems asmenims.
Siūloma numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse pirmą kartą sugautiems nelegaliai dirbantiems asmenims baudą nuo 500 iki 1000 litų, pakartotinai - nuo 1000 iki 3000 litų.
Taip pat siūloma išplėsti Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimus, pradėti efektyviau taikyti prievolę apie darbo pradžią pranešti „Sodrai“, supaprastinti darbo sutarčių sudarymą darbams, kuriems nereikia ypatingos kvalifikacijos.
Tokios nelegalaus darbo mažinimo priemonės svarstytos Vyriausybės pasitarime.
Premjero Andriaus Kubiliaus manymu, dėl nelegalaus darbo kenčia tiek patys darbuotojai, tiek verslas, tiek apskritai visa visuomenė, dėl to jo mastai turi mažėti.
Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka tokį žingsnį vadina nesavalaikiu ir lygina jį su baudomis prostitučių klientams. „Aš abejoju, ar daug tokių darbuotojų, kurie ateina dirbti, žinodami, kad gaus atlyginimus vokelyje. Daugiausia darbdaviai pastato žmogų į tokias sąlygas, kai neįformina darbo santykių, nepraneša Sodrai ir moka vokeliuose“, - svarstė R. Lazutka.
Jam antrina ir Darbo bei socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, pritardamas, kad už nelegalų darbą pirmiausia turi atsakyti darbdaviai, todėl juos ir reikėtų bausti. B. Gruževskis samprotavo, kad darbuotojai taip pat turėtų jausti atsakomybę ir siūlė baudų dydį skirstyti pagal proporciją 5:1
„Baudos - svarbus dalykas, bet baudomis daug nepasieksi. Jeigu yra ekonominė nauda ir silpnas darbo santykių kontrolės administravimas - baudos bus mažai efektyvios. Iš kitos pusės, reikėtų pasakyti, kad priemonė yra savalaikė, tačiau reikalingas priemonių paketas. Nelegalaus darbo problema turi būti sprendžiama kompleksiškai: tobulinant finansines socialines paramos mokėjimo tvarka, didinant suinteresuotumą legaliai įforminti darbo santykius ir stiprinant darbo santykių kontrolę“, - portalui balsas.lt aiškino B. Gruževskis.
