Linkaučių globos namuose daugiau nei ketvirtadalis vyresniųjų vaikų patiria patyčias, kartais – ir fizinį smurtą. Bet ir tai dar ne viskas: viena globotinė, patyrusi akies traumą, pas okulistą buvo nuvežta tik po kelių savaičių, kai globos namus ant kojų sukėlė atsitiktinai apie nelaimę sužinojusi giminaitė. Tačiau Savivaldybės siųsti tikrintojai vis tiek mano, jog globos namų direktorė nusipelnė tik pastabos.
„Sekundė“ jau rašė, kaip akies traumą patyrusi šių namų globotinė pas okulistą buvo nuvežta tik po kelių savaičių, kai atsitiktinai apie nelaimę sužinojusi giminaitė sukėlė visus ant kojų. Tačiau po šio incidento bei anoniminio skundo dėl prieš kitą auklėtinę panaudoto smurto Panevėžio rajono savivaldybės pasiųsti tikrintojai, nepaisant kitų nerimą keliančių išvadų, mano, jog įstaigos direktorė nusipelnė tik pabarimo.
Į globos namus nusiųstas tikrintojų desantas – vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, auditorių, psichologų ir gydytoja, – mano, jog įstaigoje nėra taip baisu, kaip nupasakota Savivaldybę pasiekusiame anoniminiame skunde. Ir siūlo Linkaučių globos namų direktorei Jūratei Pagojienei skirti pastabą.
Ar bausti direktorę – ir kaip, dar turės nuspręsti Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys. Patikrinimą globos namuose atlikusi darbo grupė jam vakar pateikė savo išvadas.
Pasak Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Nijolės Stakytės, iš skunde išdėstytų faktų pasitvirtino vienintelis: globos namų auklėtinę, kuriai draugė sanatorijoje telefono kroviklio kištuku sužalojo akį, pas medikus toliau gydyti nuvežti pavėluota net keliomis savaitėmis.
Tai, kad globos namų administracija, užuot susirūpinusi traumą patyrusios mergaitės gydymu, išsiuntė ją į stovyklą (nes pedagogams reikėjo išeiti vasaros atostogų), tikrintojai įvertino tik kaip nerūpestingumą.
„Su direktore ir auklėtoja ilgai tuo klausimu diskutavome, – teigė N. Stakytė. – Priminiau, kad jų darbe negali būti aplaidumo – savo vaikas, be abejonės, pas gydytoją būtų nuvežtas laiku. Bet mes nesame kompetentingi įvertinti, ar pavėluotas kreipimasis į okulistą padarė žalos.“
Tikėjosi griežtesnio įvertinimo
Akies traumą patyrusią globotinę per vasaros atostogas ir šventes į namus pasiimanti giminaitė neslepia iš vaiko teisių apsaugos specialistų laukusi kitokio verdikto.
Reginą Mackevičienę šokiruoja, kad už sergančio vaiko nepriežiūrą pedagogę ketinama tik pabarti. Moteris įsitikinusi, jog direktorė J. Pagojienė nusipelnė rimtesnės nuobaudos, mat jei ne globėja, mergaitė nežinia kada būtų nuvežta pas gydytojus.
R. Mackevičienė pasakoja apie globos namuose augančios vyro brolio dukters bėdą sužinojusi kone atsitiktinai – kai pats vaikas prasitarė. Ir labai nustebo, kad apie tokią rimtą sveikatos problemą auklėtoja, atvežusi nepilnametę globėjai, nė neužsiminė.
„Mergaitė pati kitą dieną papasakojo, kad sanatorijoje jai buvo sužalota akis. Grįžusiai į globos namus turėjo būti tęsiamas gydymas, bet ją nuvežė ne pas gydytoją, o į stovyklą. Visą mėnesį vaikas stovykloje prabuvo be vaistų, sužeistąją akimi nieko nematė“, – pasibaisėjusi R. Mackevičienė pasakoja iškart, vos apie tai išgirdusi, su globotine lėkusi pas okulistą į rajono polikliniką. Tačiau ten pareikalavo siuntimo, ir R. Mackevičienei teko kreiptis į globos namus.
„Seselė į polikliniką pati siuntimą atvežė. O kur iki tol buvo? Ir gydytoja barė, kodėl taip ilgai delsėm, vaiko nerodėm… Vaistų išrašė – tris kartus per dieną lašindavom“, – pasakojo R. Mackevičienė.
Globos namų auklėtinei praėjusį mėnesį atlikta akies operacija. Ji sveiksta, o giminaitė meldžiasi, kad be tėvų meilės augančios mergaitės regėjimas susitvarkytų.
Moteris neslepia po šio įvykio praradusi pasitikėjimą Linkaučių globos namų darbuotojais. Penkis vaikus užauginusi R. Mackevičienė gailisi, kad jos pačios sveikata per silpna, kad pajėgtų į gyvenimą išleisti globos namuose augančias dar ir vyro brolio tris atžalas.
Smurtą patiria trečdalis vaikų
Net trečdalis vyresniųjų vaikų Linkaučių globos namuose jaučiasi blogai ir net labai blogai, daugiau nei ketvirtadalis čia patiria patyčias ir net fizinį smurtą. Tai atskleidė Savivaldybės tikrintojų atlikta anoniminė apklausa.
Anketas su pateiktais klausimais užpildė 33 vaikai iš globos namuose gyvenančių 62.
Tikrintojų darbo grupei vadovavusios Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, raštu apklausti tik vyresnieji – su mažaisiais bendravo psichologai.
Kad globos namuose jaučiasi labai gerai, pripažino mažiau nei ketvirtadalis, arba 21,2 proc., vaikų. Gerai jaučiasi 48,5 proc. globotinių. Bet net trečdalis – po 15 proc. apklaustųjų – atsakė, jog jiems blogai arba net labai blogai.
„Nereikia norėti, kad iš namų paimti į globos namus vaikai ten jaustųsi labai gerai“, – mano A. Paškevičienė.
Saugu globos namuose 72,7 proc. apklaustųjų. Į klausimą, ar patiria patyčias, neigiamai atsakė mažiau nei pusė – 42 proc. vaikų, tačiau net 27 proc. pripažino, jog globos įstaigoje iš jų nuolat tyčiojamasi, 30 proc. teigė pažeminimus patiriantys kartais.
Daugiausia vaikų – per 54 proc. – atsakė patyčias patiriantis iš tokių pačių kaip jie globos namų auklėtinių. Fizinį smurtą irgi iš kitų vaikų patiria net 33 proc.
Tačiau apie savo auklėtojus globotiniai atsiliepė gerai: pedagogų darbu patenkinti per 94 proc. apklaustųjų.
Anketos duomenys rodo, kad globotiniai labiausiai pasitiki irgi auklėtojomis.
„Darome išvadą, kad globos namuose reikėtų gerinti mikroklimatą tarp vaikų, daugiau dirbti psichologams, – sako A. Paškevičienė. – Globos namų administracijos darbe piktybiškumo tikrai nėra, bet į kai kuriuos dalykus, vaikų problemas ir dokumentų tvarkymą, reikėtų žvelgti atidžiau. Manyčiau, kad bent pastabą skirti direktorei reikėtų.“
Pasiteisinimas – trūksta etatų
Globos namų direktorė J. Pagojienė „Sekundei“ teigė tyrimo išvadų dar nemačiusi ir negalinti komentuoti jai siūlomos nuobaudos. Tačiau nesutinka, kad globos namų darbuotojai pasielgė nerūpestingai laiku nenuvežę sužeisto vaiko pas gydytoją.
„Mes sutvarkėme taip, kaip reikia, ir padarėme viską, kas nuo mūsų priklausė, – įsitikinusi direktorė. – Negaliu sakyti, kad tai buvo nerūpestingumas. Labiau situacija, kai nebespėjama visko padaryti laiku.“
„Vasarą mums sudėtinga dirbti – trūksta etatų, mes neturime net kaip žmonių išleisti atostogauti. Taip dirbant iš tiesų galima ir pražiūrėti. Visiškai nesistebiu, kad galėjo būti kažkas nepasižiūrėta, tuo labiau kad medicinos darbuotoja tuo metu irgi atostogavo“, – aiškino J. Pagojienė.
Vaikų atsakymai dėl mikroklimato globos namuose direktorei irgi nepasirodė šokiruojantys. Anot jos, sunku nuspręsti, ką manė į anketos klausimus atsakinėjantys vaikai. „Kitą kartą ir klausimo formuluotė vaikams gali būti ne visai suprantama“, – priminė J. Pagojienė.
„Be abejo, kai kuriems nepatinka tam tikri tvarkos reikalavimai, bet nuo to niekur nepabėgsi, – toliau atviravo globos namų vadovė. – Tų, kurie buvo pripratę gyventi laisvai, kada nori išeiti ir pareiti, vertinimai bus vienokie, kitų – kitokie.“
Direktorė sutinka, kad patyčios įstaigoje nėra išimtis ir retenybė. Tačiau be patyčių neišsiverčia turbūt nė viena vaikų įstaiga.
„Vaikai yra žiaurūs. Šiuolaikiniai vaikai pikti ant pasaulio ir tą pyktį išlieja įvairiais būdais. Mes dirbame, kad taip nebūtų“, – teigė J. Pagojienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
