Į tualetą nespėjusią mažametę vaikų globos namų auklėtinę naktinė budėtoja primušė taip, kad ant kojų liko randų, kita globotinė viena akimi nemato, nes mergaitę per vėlai parodyti gydytojams pasirūpino įstaigos direktorė, o ji pati vagia net iš vaikų – per labdaros akcijas prekybos centruose žmonių suaukotų produktų dalį tempia namo. Tokių ir dar daugiau kaltinimų Panevėžio rajone, Linkaučiuose, esantiems vaikų globos namams išguldyta skunde, sukėlusiame ant kojų ne tik jų steigėją rajono Savivaldybę, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Vakar į globos namus bene pirmą kartą per jų gyvavimo istoriją pasiųsta tiek Savivaldybės tikrintojų – vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, auditorių, gydytoja. Į skandalo purtomą įstaigą rengiasi rajono Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologai.
Ar gali būti, kad pačiame rajono pakrašty, maždaug 40 kilometrų nuo Panevėžio, ramiame ir mažame kaimelyje įkurtuose globos namuose su auklėtiniais žiauriai elgiasi net darbuotojai? Ar tiesa, kad didelį pedagoginio darbo stažą turinti buvusi Linkaučių pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Jūratė Pagojienė, vos prieš keletą metų stojusi prie globos namų vairo, pamiršo svarbiausią savo pareigą – rūpintis tėvų meilės stokojančiais vaikais? Vaikai apleisti
Rajono Savivaldybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesio centre Linkaučių globos namai atsidūrė, kai prieš porą savaičių valdininkus pasiekė anoniminis pagalbos šauksmas. Dviejų lapų laiške iškloti kaltinimai pašiurpino ir vaiko teisių gynėjus, ir socialinius darbuotojus.
Anot nežinomu panorusio likti laiško autoriaus, jei ne direktorės abejingumas, mergaitė sužalota akimi galbūt dabar būtų regėjusi. Globotinei sanatorijoje draugė įdūrė į akį. Mergytė buvo gydoma, o prieš išleisdami ją į globos namus medikai surašė nurodymus, kaip pedagogams elgtis. Tačiau J. Pagojienė net neskaičiusi tuojau pat mergaitę išsiuntė į stovyklą ir tik vasaros pabaigoje, pati grįžusi iš atostogų, perskaitė išrašus iš sanatorijos. Globotinė buvo per vėlai nuvežta pas gydytojus, ir dabar viena akimi ji beveik nemato.
„Jei ne direktorės abejingumas, gal būtų išgelbėta mergaitės akių šviesa?“ – klausimą globos namų prievaizdams užduota skundo autorius.
Anot jo, tai ne vienintelis įrodymas, kad šių globos namų vadovams vaikai nerūpi.
Kartą auklėtoja pastebėjo randų ant vienos globotinės kojų. Klausinėjama šešiametė prisipažino, kad ją sumušė naktį budėjusi ūkvedė. Auklėtoja mušimo žymes parodžiusi pavaduotojai, slaugytojai, tačiau šios esą tik nuraudo ir numykė.
Globos namų auklėtiniams taikomos kolektyvinės bausmės – kam nors sugadinus įstaigos turtą, visiems 60 vaikų neišmokėti kišenpinigiai, siekiantys vidutiniškai 50 Lt per mėnesį. Kur panaudojami sutaupyti pinigai – mįslė.
Globos namų administracija kaltinama pasipelnanti vaikų sąskaita. Esą įstaigos gaunama labdara nukeliauja į direktorės ir jos pavaduotojos namus.
„Pasiimti labdaros atvažiuoja naktį, kai jau nebedirba auklėtojos. Išsineša slapčia, ne per pagrindinė įėjimą. Paskutinei norvegų labdarai skirstyti net nebuvo sudaryta komisija. Šitaip iškeliauja ne tik norvegų, bet ir visa kita labdara“, – įstaigos užkulisius teigia praskleidęs skandalingojo laiško autorius.
Anot jo, vaikai lieka šokiruoti, kai per „Maisto banko“ akcijas patys per dieną prastovėję prekybos centre vėliau neranda to, ką žmonės jiems būna paaukoję. Neva direktorė kartą pati prisipažino namo parsinešusi šokoladą ir kelis butelius aliejaus. Per silpna vadovauti
2009-aisiais iš globos namų direktoriaus pareigų pasitraukus Gintarui Navickui jo vietą užėmusi J. Pagojienė, anot laiško autoriaus, taip ir neužsitarnavo vaikų pagarbos. Esą būna gėda klausytis, kaip globotiniai nepagarbiai kalba su direktore ir toje pačioje įstaigoje dirbančiu jos vyru. Kokios pastarojo pareigos, ne visiems suprantama: direktorės sutuoktinis kerpa vaikus, atsakingas už darbų saugą ir atlieka dar aibę darbų.
Esą buvusio vadovo pasiilgę vaikai neturi kam išlieti savo nuoskaudų, psichologo dalis darbo valandų sutampa su pamokomis mokykloje, o kitais darbuotojais globotiniai nepasitiki.
„Tokios įstaigos vadovu turi būti stiprus žmogus. Psichologiškai ir morališkai. Čia kiekvieną dieną palaikymo, patarimų laukia dešimtys vaikų. Direktorė ypač mėgsta pabrėžti, kokia ji pavargusi ir ryte prabudusi pirmiausia skaičiuoja, kiek dar liko iki pensijos“, – primenama laiškuose rajono Savivaldybei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Skundžiasi ne pirmą kartą
Rajono Savivaldybės tikrintojai antrą savaitę važinėja į Linkaučius. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė jau porą kartų išklausė direktorės J. Pagojienės pasiaiškinimo. Globos namų vadovė tvirtina tapusi šmeižto auka. Tačiau įstaigos prievaizdai nepasikliauna vien jos žodžiais.
Vakar globos namus iki siūlelio tikrino Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė: Vaikų teisių apsaugos, Socialinės paramos, Vidaus audito skyriaus vedėjos, Savivaldybės gydytoja. Šiandien į globos namus susitikti su jų auklėtiniais važiuoja rajono Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologės. Per pastaruosius metus tai jau antras Savivaldybės gautas skundas dėl situacijos šiuose vaikų globos namuose.
Pernai vaiko teisių specialistai ir socialiniai darbuotojai sulaukė telefono skambučio – buvo kviečiami atvykti pasikalbėti su vaikais bei darbuotojais.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, ir tąkart direktorė buvo kaltinama per mažai dėmesio skirianti globotiniams.
Susitikę su Savivaldybės atstovais tąkart vaikai skundėsi, kad priversti žiūrėti į sieną, nes neveikia televizorius, negali ant širdies gulinčių skaudulių išsakyti darbuotojams, nes pastarieji išplepa jų paslaptis, nepagarbiai elgiasi. J. Pagojienei pagrįstų pretenzijų turėjo ir darbuotojai – jie skundėsi dėl neteisingo mokymosi atostogų apmokėjimo, ne vienam abejonių kėlė ir direktorės vyro darbas. Tąkart J. Pagojienė atsipirko žodiniu įspėjimu.
„Kalbėjomės su direktore. Iš tiesų buvo ne visai tinkamų dalykų jos darbe. Išsakėme pastabas ir ji taisė klaidas“, – „Sekundei“ teigė A. Paškevičienė.
Kuo dabar baigsis patikrinimas, paaiškės šį mėnesį. Darbo grupė išvadas dėl situacijos Linkaučių globos namuose žada pateikti iki lapkričio pabaigos. Savo ruožtu tikrintojus į Linkaučius žada atsiųsti ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Žymės ant kūno – nuo prausimo
J. Pagojienė tikina pasirengusi atsakyti į visus tikrintojų klausimus. Anot jos, įstaigoje nėra taip blogai, kaip surašęs anonimas. Tačiau direktorė sutinka, kad jame dalis tiesos vis dėlto yra.
Įstaigos vadovė pripažįsta, kad mergaitė, kurios akis sužalota, pas gydytoją nuvežta keliomis dienomis vėliau, nei rekomendavo sanatorijoje ją gydę medikai. J. Pagojienė aiškino nesuspėjusi perskaityti sanatorijos medikų rekomendacijų. Mat iš jos mergaitė grįžo anksčiau, nei buvo gauti išrašai. Per tą laiką globotinė buvo išvežta į vasaros stovyklą. J. Pagojienė tikina, kad pavėlavimas neturėjo įtakos mergytės sveikatos būklei. Šiuo metu ji laukia akies operacijos.
Įstaigos vadovė kategoriškai neigia, kad globos namuose mušami vaikai. Anot jos, randai ant šešiametės kojų nepanašūs į mušimo žymes. Direktorės versija kita: žymės galėjo atsirasti auklėtojai nuprausus į kelnes darančią šešiametę.
„Mergaitė turi labai didelių problemų dėl tuštinimosi į kelnes. Tai jos protestas dėl patekimo į globos namus. Žymės galėjo atsirasti nuo plovimo. Nuplauti tokio amžiaus vaikui užpakaliuką, kai jis visas išsiterliojęs išmatomis, turbūt patys suprantat, kad jei jos pridžiūvusios nuo pusiaunakčio“, – aiškino J. Pagojienė.
Anot jos, globos namai turi svarų įrodymą, kad mergaitė nebuvo mušama – išrašą iš sanatorijos apie atsiųsto vaiko būklę.
„Jei būtų mušama, tikrai žinočiau. Mūsų vaikai ne tokie, kad nepasisakytų. Ta mergaitė be galo užsispyrusi. Jei ryte numeta savo nešvarias kelnaites ir iš užsispyrimo neina jų pakelti, o auklėtoja paėmusi ją už rankos tarsi pabando, kad pasilenktų ir paimtų numestą daiktą, nemanau, kad čia yra vartojama fizinė jėga“, – teigė direktorė. Kaltę verčia kaimo paskaloms
J. Pagojienė neneigia, kad globotiniams taikomos kolektyvinės bausmės. Jos tvirtinimu, vaikai tik kartą, kai pedagogams nepavyko išsiaiškinti, kas subraižė sieną, taip buvo nubausti.
Dėl to visi globotiniai negavo vieno mėnesio kišenpinigių. Pagal globos namų nustatytą tvarką kas mėnesį vaikams išmokama vidutiniškai 50 Lt. Nusikaltusiesiems jų tenka 5 Lt, pavyzdingai besielgiantieji ir labai gerai besimokantieji gali užsidirbti ir 80 Lt. Pasak direktorės, sutaupyti neišmokėti kišenpiginiai išleidžiami vaikų poreikiams – ekskursijoms ir pan.
O kaltinimus dėl pasisavinamos labdaros direktorė vadina absoliučiu šmeižtu.
„Dar tiek uždirbu, kad aliejaus galiu pati nusipirkti“, – piktinosi J. Pagojienė.
Direktorė turi savo versiją, kas ir kodėl ją skundžia, tačiau nenorinti jų įvardyti. Ji pripažįsta, kad toks skundas nebuvo perkūnas iš giedro dangaus.
„Gyvename pačiame rajono pakrašty. Kartais kaimas uždeda savo antspaudą, kai „pletkai“ vaikščioja iš vienos patalpos į kitą. Mieste to nėra“, – palygino J. Pagojienė. Purtė seksualinio priekabiavimo skandalas
Linkaučių vaikų globos namus skandalai purto kasmet. 2011-ųjų gruodį vaiko teisių apsaugos specialistus ir policijos pareigūnus ant kojų sukėlė 15-mečio skundas, kad prie jo seksualiai priekabiauja tame pačiame kambaryje gyvenantis 16-metis. Nors berniukas apie išgyvenimas papasakojo pedagogams, paaugliai dar kelias dienas buvo palikti gyventi kartu.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kai 15-metis paaiškino seksualinio priekabiavimo istoriją tiesiog išsigalvojęs.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
