Reikia dirbti su tėvais
„Europos Parlamentas taip pat atkreipė dėmesį į patyčių ir smurto problematiką mokyklose. Norima sukurti europinį tinklą tų organizacijų, kurios dirba su šiomis problemomis. Lietuvoje pritaikytos prevencinės programos yra veiksmingos, nes pastaraisiais metais sumažėjo ne tik patyčias patiriančių, bet ir tyčiotis linkusių vaikų skaičius. Suprantama, kad visiškai išspręsti problemos dar niekam nepavyko“, - teigė R. Povilaitis.
Svečias iš Čekijos, kuris dirba su vaikais Jan Pfeiffer pasakojo, kad jautriuoju laikotarpiu vaikai praktiškai nėra palaikomi. O būtent tada, kai pasireiškia kriminalinio elgesio požymiai – vaikams reikia tos pagalbos.
„Sprendimas bausti paauglius už įvairius įstatymų pažeidimus gali visiškai sužlugdyti jauną asmenybę. Itin nedidelė tikimybė, kad iš pataisos namų išėjęs paauglys bus supratęs, jog elgėsi neteisingai“, - pasakojo J. Pfeiffer.
Anot svečio iš Čekijos, kita bėda, kai lengva ranka vaikas paimamas iš šeimos ir perduodamas į vaikų globos institucijas. Esą daug geriau perduoti vaiką valstybės globon nei leisti jį auginti artimam giminačiui. Ar tikrai?
„Manyčiau, kad mažiausiai iki 3 metų vaikų apskritai negalima niekam atiduoti ar perduoti. Reikia stengtis atsisakyti didelių globos įstaigų. Būtina remti šeimą, jos koncepciją, kad šeima būtų prioritetas“, - pabrėžė J. Pfeiffer.
Užsipulti – lengviausia
Vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras pasakojo, kad itin dažnai pradėjus kalbėti apie problemas šeimoje, daugiausia akmenų krenta į esą netinkamai vaiką užauginusių tėvų daržą.
„Noriu tikėti, kad toks požiūris pasikeis. Reikia susitelkti ir mokyti tėvus vaiko auklėjimo įgūdžių. Puldami tėvus nieko nepasieksime. Ir toliau turėsime situaciją, kai tenka skųstis, kad vaikų globos namai yra perpildyti“, - pasakojo D. Pūras.
Anot psichiatro, tam tikrą neigiamą nuomonę formuoja ir valstybės požiūris: „Reikia nepamiršti vaikų su negalia, kuriems ir taip nepasisekė gyvenime. Normaliomis sąlygomis jie turėtų turėti tas pačias galimybes augti ir bręsti, kaip ir sveiki jų bendraamžiai.
Pirmas žingsnis, kurį derėtų žengti, tai vaikų psichiatrijos paslaugas reikėtų integruoti į bendras sveikatos ir kitas paslaugas. Nes šiuo metu skiriamos lėšos itin dažnai naudojamos ne pagal paskirtį. Pinigai yra investuojami į pastatų remontą ar panašias sritis, tačiau tas tik menkai pagerina situaciją.“
