Vilnietis Ričardas J. (42 m.), bene prieš 10 metų išžaginęs nepilnametę, atliko teismo jam paskirtą 6,5 metų įkalinimo bausmę, o kai grįžo į laisvę ir jau gerokai apsiprato, tai netikėtai sulaukė antros bausmės už tą patį išžaginimą. Myriop buvusį kalinį pasiuntė neapykantą jam pajutę trys žmogiškumą praradę chuliganai, tapę Ričardo J. budeliais.
Madinga neapykanta
Toji neapykanta – praeityje Ričardo J. įvykdytas lytinis nusikaltimas, dėl kurio aplinkiniuose Pilaitės mikrorajono kiemuose jis atvirai buvo vadinamas pedofilu ir užgauliojamas. Yra manančiųjų, kad neapykantą skatino ir tuo metu buvęs padidintas dėmesys vadinamiems pedofilams – kaip tik tomis dienomis žmonės buvo audrinami aktyviai skleistos informacijos, kad „tuoj tuoj Garliavos mergaitė bus atimta iš globėjos ir perduota tikrajai motinai“, vadintai pedofilų bendrininke, o daugiau negu dvejus metus beveik nebuvo TV žinių, kuriose nebūtų kalbama apie garliaviškio Drąsiaus Kedžio paskelbtą pedofilų medžioklę ir jos padarinius. Neapykanta lytiniams nusikaltėliams tarsi tvyrojo ore.
Trys bičiuliai – Kirilas Strekalovas (20 m.), Dmitrijus Zdancevičius (26 m.) ir Edvardas Veršelis (38 m.) praėjusių metų balandžio 16-osios vakarą elgėsi taip, tarsi visi pateisintų Edvardo pavardės reikšmę – nieko nemąstė, kaip gyvuliai, vedini instinkto, nes net nepažinojo nepilnametės, kurią kažkada Visagine išniekino Ričardas J. Bet neprotaujantiems girtuokliams užteko žinoti, už ką teistas minėtas vyras.
Tas žinojimas trijulę pavertė budeliais ir... atėmė krūvą jų jaunystės metų. Vilniaus apygardos teismas, neseniai išnagrinėjęs Ričardo J. nužudymo bylą, jauniausią žudiką K. Strekalovą, kartą jau teistą, pasiuntė kalėti 14 metų ir 6 mėnesius, D. Zdancevičių – 14 metų, o švelniausiai nuteistas E. Veršelis – jis už grotų turėtų gyventi 9 metus.
Visus tris vyrus teisme kaltinęs prokuroras Ruslanas Boika už itin žiaurų nužudymą prašė teismo tik šiek tiek griežtesnių bausmių dviem žudikams, o E. Veršelio indėlį į nusikaltimą jis vertino ne kaip teismas – siekė, kad šis būtų pasiųstas už grotų 16 metų.
Išdavė draugas
Ričardo J. nužudymą tyrę Vilniaus policijos pareigūnai neslepia iki šiol šį nusikaltimą laikantys vienu žiauriausių pastaraisiais metais.
Tyrimas buvo pradėtas pernykščio balandžio 17-ąją, kai prieš pietus į policiją paskambino K. Strekalovo bičiulis ir pranešė, kad viename Karaliaučiaus gatvės namų, bute, merdi vyras. Šis neabejingas pranešėjas būtų nieko nežinojęs, nes su to buto gyventojais neturėjo nieko bendro, bet K. Strekalovui turbūt atrodė didvyriška pasigirti, kad jis su sugėrovais „baudė pedofilą“, tad bičiulį pasikvietė esą pažiūrėti, kaip sumuštasis laikosi.
Tačiau liudininku tapusį vaikiną „žygdarbis“ sukrėtė. Jis pamanė, kad galbūt medikai dar galėtų padėti žiauriai sumuštam vyrui. Šis vos alsavo, o visame kambaryje buvo pritaškyta kraujo.
„Pagyrūnas“ K. Strekalovas buvo sulaikytas tą pačią dieną, o du jo bendrai – po paros. Nuo tada visi nei iki teismo, nei po jo nebeturėjo galimybės pasimėgauti gyvenimu laisvėje.
O apspangusios trijulės žiauriai sužalotas ir išniekintas Ričardas J. ligoninėje mirė praėjus vos valandai nuo momento, kai į ją buvo atvežtas komos būsenos. Specialistai nustatė, kad nelaimėlis daužytas kumščiais ir spardytas – iš viso suduota per 30 smūgių, be to, dar ir išprievartautas. Jam į išangę buvo įkištas bei koja gilyn įgrūstas tuščias degtinės butelis. Šis, beje, aptiktas peršvietus nelaimėlį rentgeno aparatu.
Egzekucija bute
Ričardo J. ir trijų būsimų jo egzekutorių keliai atsitiktinai susikirto vakare, kai Vilniaus savivaldybei priklausančio naujos statybos socialinio namo laiptinėje tie trys vyrai girtavo, o kaip tik tuo metu namo parėjo ir Ričardas J. su sugyventine. Trijulė užkabino porelę. „O, žiūrėk, pedofilas eina!” – garsiai atkreipė dėmesį vienas iš girtaujančiųjų. Porelė nuėjo į savo butą, nekreipdama dėmesio.
Beje, į laisvę, atlikęs bausmę už išžagintą sugyventinės nepilnametę dukterį, jau prieš keletą metų sugrįžęs Ričardas J. kurį laiką gyveno gana ramiai, dėl savo praeities retai kam užkliūdamas.
O tą vakarą užkliuvo. Trys laiptinėje girtavę vyrai sumanė dar kartą bent žodžiais „paauklėti“ buvusį kalinį ir taip pat užsiminė, kad jų kompaniją galėtų papildyti „pedofilo sugyventinė“. Esą jeigu ji sutiktų, tai gal dar ir sekso būtų.
Kai girtuokliai nuėjo į Ričardo J. butą, vyro sugyventinės kambaryje nebuvo. O Ričardas tuo metu jau rengėsi miegoti. Alkoholio paveikti „svečiai“, pasakę, kad pats laikas pedofilui sužinoti, ką reiškia žaginti jaunas mergaites, užpuolė jį smūgiais ir spyriais, o galiausiai numovė kelnaites. Tuo metu budelių auka buvo jau kruvina ir palaužta, bet įsiaudrinusiems egzekutoriams to dar neužteko. Todėl D. Zdancevičius ir E. Veršelis laikė dar vis besipriešinantį Ričardą, o K. Strekalovas virtuvėje susirado didelį virtuvinį šaukštą, sugrūdo jį aukai į išangę ir dar apšlapino patį nelaimėlį. Tai niekdariams buvo labai juokinga.
Po to visi trys chuliganai vėl sugrįžo į laipinę ir, džiugiai dalindamiesi ką tik patirtais įspūdžiais, gėrė toliau, o kiek vėliau nutarė dar kartą nueiti „pas tą iškrypėlį“.
Ričardas tebegulėjo savo lovoje. Šaukštą jis buvo jau išsitraukęs. Tai nepatiko „svečiams“, ir jie akimirksniu sugalvojo aukai į išangę įkišti išgertos degtinės butelį. Kad nesusiteptų rankų, jas apsimovė polietileniniais maišeliais. Kadangi įgrūsti butelį sekėsi sunkiai, nes jis buvo per platus, tai D. Zdancevičius, pasitelkęs savo fantaziją, rankų mostais parodė bendrams pasitraukti, pats irgi atsitraukė kelis metrus nuo tebegulinčio Ričardo ir įsibėgėjęs koja įspyrė butelį kenčiančiam nelaimėliui į išangę. Maža to, vyrą apšlapino ir tuoj pat apvėmė, nes šiam žiauriausiam egzekutoriui pasidarė bloga, o galiausiai nelaimėlį paliko ir išėjo namo...
Nužudyti nesiekė
Teisme žudikai elgėsi kiek skirtingai: K. Strekalovas ir D. Zdancevičius savo kaltę pripažino visiškai, o E. Veršelis – tik iš dalies. Jis kartojo netikįs, kad Ričardas J. mirė nuo tą vakarą patirto smurto. Beje, E. Veršelis, apkaltintas labai sunkiu nusikaltimu ir žinodamas, kad gresia griežta bausmė, nesijautė turįs pristabdyti savo gyvenimo tempą ir prarasti tai, ką būtų daręs laisvėje – ketvirtąją dešimtį bebaigiąs vyras, nuobodžiaudamas Lukiškėse, už grotų sukūrė šeimą.
Kaltinamieji iš pradžių neslėpė, kad į butą pas Ričardą J. ėjo norėdami jam atkeršyti už kadaise išžagintą mergaitę. Vėliau E. Veršelis jau aiškino, kad pas Ričardą ėjo atgauti 2000 litų skolą – esą šis buvo apvogęs jo sandėliuką.
Nė vienas iš kaltinamųjų neprisipažino, kad išpuoliu būtų siekęs savo aukos mirties. Jie kartojo tenorėję „pabausti“.
Tardami paskutinį žodį, teisiamieji kaltino tą vakarą išgertą alkoholį – esą blaivūs jie nebūtų kabinę žmogaus, juolab nebūtų ėję pas jį į butą. Žudikai bandė atsiprašyti nužudytojo dukters, bet ši neslėpė negalinti atleisti.
Kadangi visi teisiamieji jautėsi neužsitarnavę tokių griežtų bausmių, o E. Veršelio advokatė kalbėjo ir apie jo išteisinimą dėl nužudymo, tad neabejojama, kad ši istorija netrukus dar bus iš naujo prisiminta ir Lietuvos apeliaciniame teisme. Juolab kad ir kaltinęs prokuroras E. Veršeliui prašė skirti kur kas griežtesnę bausmę.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
