„Pasiūlytame įstatymo projekte nėra numatyta jokių prielaidų valstybinių miškų privatizavimui ar kitokios išlygos dideliems medienos prekybininkams, nes lieka ta pati aukciono principu paremta prekybos mediena sistema, kai nugalėtoją lemia kainos dydis. Dar svarbu pabrėžti, kad siūloma reforma yra socialiai orientuota, nes siekiama išsaugoti darbo vietas, optimizuojant įdarbinti žmones prie kitų aplinkosauginių veiklų“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Jo teigimu, reformos metu sutaupytos lėšos bus skirtos valstybinių miškų ir aplinkosaugos vertės didinimui.
Apie planus į vieną įmonę sujungti 42 urėdijas aplinkos ministras K.Navickas pranešė sausį. Pagal įstatymo projektą, ketinama steigti 25 naujos valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ teritorinius padalinius.
Ministerija teigia, kad urėdijų sujungimas į vieną įmonę leis efektyviau naudoti valstybinių miškų turtą. Anot Vyriausybės atstovų, vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Kritikai reformą vadina skubota. „Valstiečių“ atstovė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė prieš kelias dienas pareiškė, kad ji neatneš skaidrumo, o gali tik paskatinti valstybinių miškų privatizavimą. Be to, jos teigimu, stambios medienos perdirbimo įmonės po pertvarkos miškų galės įsigyti gerokai pigiau, o smulkios įmonės gali būti sužlugdytos.
Urėdijų reformą taip pat kritikuoja kai kurie socialdemokratai, tuo tarpu opoziciniai konservatoriai žada paremti Vyriausybę.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos. 2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina pertvarkyti urėdijas.
Praėjusi Vyriausybė planavo sustambinti urėdijas, tačiau tam pasipriešino Seimas ir įstatymu įtvirtino, kad šalyje privalo būti 42 urėdijos.
