„Mes klaipėdiečiai, miesto svečiai, ne tik pirmieji, bet ir ko gero vieninteliai, į antrąjį valstybės šimtmetį žengdami pro šiuos vartus, jį pasitiksime šviesiausiai visoje Lietuvoje. Linkiu, kad antrasis valstybės atkūrimo šimtmetis būtų sėkmingas kiekvienam iš mūsų, būtų ypatingas mūsų valstybei
O šiandien čia, šioje aikštėje, linkiu gražaus ir smagaus vakaro ir nuostabios festivalio pradžios su ypatingais žodžiais - „aš tikrai myliu Lietuvą, bet ar mylit ją jūs?“, - atidarydamas festivalį sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Po Klaipėdos mero žodžių pagrindinis festivalio akcentas nušvito spalvomis ir pasigirdo pirmieji Marijono Mikutavičiaus dainos „Ar mylit ją jūs?“ akordai. Gerai žinomos patriotinės dainos žodžiais įkvėpti, festivalio atidarymą ir artėjantį šimtmetį, festivalio svečiai palydėjo gausiais plojimais.
Įspūdingą šviesos ir muzikos reginį sudaro septyni kūriniai, tarp kurių ir tokie pasauliniai hitai kaip „Queen“ su „We Will Rock You“ ir „Under Pressure“, Michael Jackson „Earth Song“, „Imagine Dragon“ su kūriniu „Believer“ ir kiti. Visus šventinius vakarus, septyni muzikos takeliai skambės su 15 minučių pertrauka.
Nors didžiausia žiūrovų minia „Šimtmečio vartų“ šou stebi iš Teatro aikštės, po 200 metrų ilgio tunelio skliautais vaikštinėjantys festivalio svečiai teigia, jog kiekvienas naujas rakursas į šviesų ir muzikos sintezę leidžia pažvelgti naujai.
Anot organizatorių, „Šimtmečių vartai“ - Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui skirta dovana, simboliškai pažyminti Klaipėdos, vienintelio Lietuvos uostamiesčio – kaip vartų į pasaulį reikšmę. Beveik pusę mėnesio statytą milžinišką konstrukciją ir didįjį festivalio stebuklą sukurti padėjo festivalio mecenatas – kompanija „Seafish Trade“, generalinis rėmėjas „Globalita“ ir „Layher Baltic“.
Bermudų trikampis – pietinis festivalio akcentas
Nors didžioji šviesos projektų dalis senamiestyje, „Šviesų festivalio“ žinia šį kartą dar aktyviau paskleista ir tolimesniuose Klaipėdos rajonuose. Pietinėje miesto dalyje festivalio organizatoriai ragina aplankyti „Barmudų trikampį“. Paslaptingu pavadinimu pridengtas projektas – noras atkreipti dėmesį į rečiau lankomus rajonus, siekis pažadinti ten gyvenančių žmonių kūrybiškumą, nušviesti kasdienybę. Projekto adresas - Smiltelės g. 5.
„Mūsų renginiai – milžiniškas bendruomenės darbas ir susitelkimas. „Bermudų trikampio“ projektu norime žadinti žmonių smalsumą, drąsą kurti. Jokios formos, linijos, medžiagos ar būsenos nėra kliūtis išreikšti savas mintis, pristatyti savo idėjas. Šį kartą veidrodiniais atspindžiais mes žadiname tris nebylius milžiniškus pastatus“, - sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys. Greta, pietinėje miesto dalyje, „Šviesų festivaliui“ pasipuošė ir Eduardo Balsio menų gimnazijos alėja. Mokytojų ir mokinių kūrybiškumo dėka nušvito gimnazijos parko alėja.
Šiaurinėje miesto dalyje – savo įkūrimo 70-metį mininti Lietuvos aukštoji Jūreivystės mokykla. Greta mokyklos šį kartą nušvito mažų ir didelių laivų uostas, o šalia Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos esantys studentų namai (Karklų g. 2/ Kalvos g. 8) tapo „Šimtmečio švyturiu“, kuris festivali svečius pasitiks dar vieną vakarą – vasario 16 d., 19.00–22.00 val.
Liko sužavėti užsienio projektų
Be pagrindinio festivalio akcento, kurį pristatė Italijos menininkai, Klaipėdoje nušvito ir Latvijos bei Suomijos menininkų darbai. Pirmąjį „Šviesų festivalio“ vakarą jie sulaukė itin daug festivalio svečių dėmesio.
Danės skvere įsikūrė trapi ir paslaptinga Suomijos menininko Alexander Reichstein instaliacija – „Jie buvo čia“. Visame parke savo vietas atradę tamsoje matomos figūros, jautriai atliepė ir artėjančio Lietuvos šimtmečio temą – praeities ir dabarties sandūrą, nuolat rašomą istoriją. Anot projekto autoriaus, šviesos instaliacija pristato idėją, jog visi anksčiau čia gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame. Instaliacijoje – 40 švytinčių figūrų – nuo peliukų iki grafų.
Kelrode į festivalį, šį kartą tapo Latvijos menininko Janio Petersons šviesos ir vaizdo instaliacija „Kaukė – karnavalas“. Aikštelėje prie Neringos skulptūros (Kūlių vartų g.) nušvitusios instaliacijos centre – karnavalinė kaukė, kuri šviesų ir vaizdų dėka festivalio lankytojus nukėlė į gražiausius pasaulio karnavalus.
Lietuvos spalvomis nušvis dauguma projektų
Antrąją festivalio dieną, dar daugiau projektų kvies švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir nusidažys laisvės spalvomis.
Vasario 16-ąją, nuo 17 val., Atgimimo aikštėje – tiesioginis Marijono Mikutavičiaus koncertas iš „Švyturio“ arenos, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui. 18 val. Karlskronos aikštėje – Lietuvos spalvų žvaigždę iš degančių žvakių sukurti kvies Maltiečiai.
Su švente sveikins trispalve nušvitęs Klaipėdos valstybinio muzikinis teatro bokštas, Klaipėdos miesto rotušė. Parkelyje prie Danės krantinės - garsinė instaliacija „Šimtmečio laiko juosta“, kurioje svarbios Klaipėdos istorijos datos. Jau pirmąjį vakarą pamiltas žaidimas - „Lietuvai 100!”, festivalio svečius pasitiks ir antrą vakarą. Skvere prie burlaivio „Meridianas“ įsikūrusio žaidimo sumanytojai kvies atrasti paslėptą, tačiau šventišką užrašą.
Teatro aikštėje - trispalve nušvitęs Klaipėdos dramos teatras, Lietuvos valstybės šimtmečiui skirti spalvingi skanumynai ir „Šimtmečių vartų“ fone „įsitaisiusi“ fotosienelė „Lietuva“.
Tarp šimtmečiu paženklintų festivalio renginių, ir Lietuvos banknotų paroda, kurioje - Lietuvos banknotai nuo 1991 m., įskaitant „maisto talonus“, banknotus su klaidomis, daugumai nematytus bei apyvartoje nepasirodžiusius 100, 500 ir 1000 litus, taip pat 1991 metų Lietuvos banko Šiaulių skyriaus banknotus – centaurus bei litaurus. Kristijono Donelaičio skvere laisvės spalvomis nušvitęs skėčių dangus.
Nuotraukos Andriaus Pelakausko, Vytauto Petriko, Domo Rimeikos
